Gvinėja apie naują Ebolos hemoraginės karštligės protrūkį pranešė šeštadienį. Jis yra pirmasis Vakarų Afrikoje nuo 2013–2016 metų pandemijos, Gvinėjoje, Liberijoje ir Siera Leonėje nusinešusios per 11,3 tūkst. žmonių gyvybių.

Iš pradžių buvo iškilęs tam tikras neaiškumas dėl naujausio protrūkio aukų skaičiaus, bet Gvinėjos sveikatos apsaugos agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas Bouna Yattassaye sakė naujienų agentūrai AFP, kad iki šiol patvirtinta keturių užsikrėtusiųjų mirtis.

„Vieną mirties atvejį užregistravome šį rytą“, – sakė jis.

Pirmąja patvirtinta auka tapo 51 metų slaugytoja, mirusi sausio pabaigoje.

Ši moteris buvo kilusi iš Guekės miestelio, esančio netoli Nzerekorės miesto miškingoje pietinėje šalies dalyje.

Vėliau mirė du šios slaugytojos broliai, dalyvavę vasario 1-ąją įvykusiose sesers laidotuvėse, sakė vienas šalies sveikatos apsaugos pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

B. Yattassaye sakė, kad ketvirtoji auka yra senyva moteris, bet daugiau detalių nepateikė..

Ebolos viruso infekcija pasireiškia dideliu karščiavimu ir, blogiausiais atvejais, nesuvaldomu kraujavimu. Šia itin pavojinga liga galima užsikrėsti per kontaktą su kūno skysčiais. Didžiausia rizika kyla žmonėms, gyvenantiems su pacientais ar jais besirūpinantiems.

Vienos nevyriausybinės organizacijos pareigūnas sakė AFP esąs labai susirūpinęs, nes sveikatos apsaugos pareigūnai iki šiol nenustatė, nuo ko užsikrėtė slaugytoja.

Be to, slaugytojos vyras, dabar stebimas ligoninėje Gvinėjoe sostinėje Konakryje, į miestą nuvyko neaiškiomis aplinkybėmis, todėl išlieka dar neaptiktų užsikrėtimo atvejų tikimybė.

Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Gvinėjoje Alfredas George'as Ki-Zerbo pirmadienį sakė, kad vakcinos nuo Ebolos karštligės į neturtingą 13 mln. gyventojų turinčią šalį gali būti atgabenta „per 72 valandas“.