W. Steinmeieris interviu Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad šalis turi istorinę pareigą nenusigręžti nuo dujotiekio, atkreipdamas dėmesį į Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metu.
M. Morawieckis feisbuko įraše sakė besidžiaugiąs, kad W. F. Steinmeieris pripažįsta, jog Antrojo pasaulinio karo padariniai gali turėti įtakos šiandienos politiniams ir ekonominiams sprendimams.
„Lenkija niekada nesulaukė reparacijų, nepaisant nacistinės Vokietijos padarytos didžiulės žalos. Buvo nužudyta 6 mln. lenkų. Į griuvėsius paversta tūkstančiai miestų ir kaimų, įskaitant Lenkijos sostinę Varšuvą“, – parašė M. Morawieckis, kartu prisegdamas sunaikintos sostinės nuotrauką.
Tačiau premjeras sakė, kad „Nord Stream 2“ statybų negalima laikyti kompensacijos forma – jos verčiau tik pakenks Europos solidarumui, teigė M. Morawieckis.
„Tiltų tarp Europos ir Rusijos statybos negali vykti virš Vidurio ir Rytų Europos galvų“, – sakė Lenkijos premjeras.
W. F. Steimeierio komentarai sukėlė pasipriešinimą ir Ukrainoje – šalyje, pro kurią šiuo metu į Europą transportuojama didžioji rusiškų dujų dalis.
Lenkijos konservatyvi valdančioji partija „PiS“ pastaraisiais metais ne kartą iškėlė reparacijų klausimą. Vokietijos vyriausybė atmeta šalies reikalavimus, teigdama, kad jie buvo patenkinti susitarimu „Du plius keturi“, pasirašytu 1990 m.
Antradienį F. W. Steinmeierio kanceliarijos darbuotojai atmetė priekaištus ir nurodė, kad prezidento žodžiai buvo „visiškai nesuprasti“.
„Interviu tekstas kalba pats už save“, – pranešė jie.
Vokietijos politologas, „Foreign Policy Research Institute“ Eurazijos studijų ekspertas Maximilianas Hessas savo tviterio paskyroje akcentavo, kad Vokietijos prezidentas tiesiogiai nesiėjo Antro pasaulinio karo įvykių ir dujotekio likimo.
„Deja, bet Steinmeieris sakė visai ne TAI. Jis nurodė, kad energetikos tiltai yra vieni iš paskutiniųjų, jungiančių Rusiją ir Europą, ir kad galbūt nereikėtų jų griauti. Taip, prezidentas teigė, kad derėtų prisiminti Antrąjį pasaulinį karą ir invaziją, tačiau savo pritarimo projektui „Nord Stream 2“ nesusiejo su šiais istoriniais faktais.“
