„Advokatui Maksimui Znakui vasario 10 dieną pateiktas kaltinimas sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią valstybėje... ir, taip pat, ekstremistinio darinio įkūrimu bei vadovavimu jam“, – penktadienį susirašinėjimo programėlės „Telegram“ kanalu pranešė M. Znako advokatas Dzmitrijus Lajevskis.
Tokie patys du papildomi kaltinimai pateikti ir M. Kalesnikavai, penktadienį pranešta buvusio pretendento į Baltarusijos prezidentus Viktaro Babarykos „Telegram“ kanalu.
V. Babarykos štabas ir D. Lajevskis priminė, kad rugsėjį M. Kalesnikava ir M. Znakas buvo apkaltinti viešais raginimais imtis veiksmų, kuriais siekiama pakenkti nacionaliniam saugumui.
D. Lajevskis pažymėjo, kad „jokio teisėto pagrindo nė vienam šių kaltinimų nėra“.
M. Kalesnikava buvo sulaikyta rugsėjo 8 dieną prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos. Remiantis oficialiai paskelbta Baltarusijos valstybinės sienos komiteto spaudos tarnybos versija, M. Kalesnikava drauge su Konstitucinės tarybos nariais Ivanu Kravcovu ir Antonu Radniankovu bandė prasiveržti pro sieną ir buvo išstumta iš automobilio salono.
Vėliau M. Kalesnikavos bendražygiai pranešė, kad ją pareigūnai norėjo prievarta išsiųsti iš šalies, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą, norėdama išvengti prievartinės deportacijos.
M. Znakas buvo areštuotas rugsėjo 9 dieną. Rugsėjo 18-ąją pateikus jam kaltinimus jis protestuodamas pradėjo bado streiką, kurį tęsė daugiau kaip savaitę.
Gruodžio pabaigoje Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąsias bylas iškiliems opozicijos veikėjams, įskaitant M. Znaką ir M. Kalesnikavą, dėl „ekstremistinio darinio įkūrimo“, siekiant užgrobti valdžią nekonstituciniu būdu, taip pat dėl vadovavimo šiai grupei ir jos finansavimo.
Europos Parlamentas spalį paskyrė M. Kalesnikavai ir kitiems baltarusių opozicijos Koordinacinės tarybos nariams prestižinę Andrejaus Sacharovo premiją už minties laisvę. Šią premiją Europos Parlamentas kasmet skiria žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus laisves.
Baltarusijoje jau pusę metų tęsiasi masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, rezultatus. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.
Brutaliai slopindama protestus milicija sulaikė tūkstančius žmonių, daugelis kurių vėliau pranešė areštinėse patyrę smurtą ir kankinimus. Slopinant protestus žuvo mažiausiai keturi žmonės.
Daug baltarusių opozicijos lyderių buvo arba įkalinti, arba priversti išvykti į kaimynines šalis Europos Sąjungoje.
Kelios Vakarų valstybės, tarp jų JAV, atsisakė pripažinti Baltarusijos rinkimų rezultatus, o Europos Sąjunga įvedė sankcijas A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams. Sekmadienį ES diplomatai Minske susitiko su baltarusių, žuvusių per protestus, giminaičiais.