Duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ F. W. Steinmeieris gynė dujotiekio projektą, pareiškęs, jog prekyba kuru yra „vienas iš paskutiniųjų likusių tiltų tarp Rusijos ir Europos“, skelbia dw.com.

„Manau, kad tiltų deginimas nėra stiprybės ženklas“, – sakė Vokietijos prezidentas.

„Mums, vokiečiams, yra ir kitas aspektas“, – tęsė jis ir priminė, kad birželio mėnesį sueis 80-imt metų nuo nacių įsiveržimo į Sovietų Sąjungą. F. W. Steinmeierio teigimu, Antrojo pasaulinio karo metu žuvo 20 mln. civilių Sovietų Sąjungos gyventojų.

„Buvo produktyvios partnerystės etapų, bet dar daugiau – siaubingo kraujo praliejimo laikotarpių, – pridūrė Vokietijos prezidentas. – Tai nepateisina jokių šiandieninių Rusijos politikos nuodėmių, tačiau negalime išleisti iš akių bendro vaizdo. Taip, gyvename sudėtingų santykių akivaizdoje, bet yra praeitis ir ateitis.“

Antradienį F. W. Steinmeierio kanceliarijos darbuotojai atmetė Andrejaus Melniko priekaištus ir nurodė, kad prezidento žodžiai buvo „visiškai nesuprasti“.

„Interviu tekstas kalba pats už save“, – pranešė jie.

Vokietijos politologas, „Foreign Policy Research Institute“ Eurazijos studijų ekspertas Maximilianas Hessas savo tviterio paskyroje akcentavo, kad Vokietijos prezidentas tiesiogiai nesiėjo Antro pasaulinio karo įvykių ir dujotekio likimo.

„Deja, bet Steinmeieris sakė visai ne TAI. Jis nurodė, kad energetikos tiltai yra vieni iš paskutiniųjų, jungiančių Rusiją ir Europą, ir kad galbūt nereikėtų jų griauti. Taip, prezidentas teigė, kad derėtų prisiminti Antrąjį pasaulinį karą ir invaziją, tačiau savo pritarimo projektui „Nord Stream 2“ nesusiejo su šiais istoriniais faktais.“

Varšuva: „Nord Stream 2“ negali būti vokiečių „kompensacija“ už Antrąjį pasaulinį karą

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį užginčijo Vokietijos prezidento išsakytus komentarus, susiejusius dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą iš Rusijos į Vokietiją su vokiečių padarytais nusikaltimais per Antrąjį pasaulinį karą.

„Nors sutinku su Vokietijos prezidentu, kad pokario skolos nėra sumokėtos, „Nord Stream 2“ nėra kompensacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Morawieckis.

„Tai žingsnis už Europos nugaros“, – pabrėžė jis, pavadinęs dujotiekį „prieš ES nukreiptu projektu, kuris netrukus gali pasitarnauti agresyviai Rusijos politikai“.

„Jis didina ES priklausomybę, pakerta jos ekonomiką ir saugumą. Laikas tai sustabdyti“, – pabrėžė premjeras.

Teiginiai Kijevui kelia nuostabą ir pasipiktinimą

F. W. Steinmeierio „abejotini istoriniai argumentai“ Kijevui kelia „nuostabą ir pasipiktinimą“, rašoma Ukrainos ambasadoriaus Berlyne Andrijaus Melnyko pasirašytoje notoje, kurią cituoja naujienų agentūra DPA.

Ukrainos notoje teigiama, kad „Nord Stream 2“ yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino geopolitinis projektas, kuris prieštarauja Ukrainos interesams.

„Taigi ciniška, ypač šioje diskusijoje, pasinaudoti nacių teroro režimu ir priskirti milijonus nuo Vokietijos karo mašinos žuvusių SSRS gyventojų tik Rusijai“, – sakoma notoje.

A. Melnykas savo pareiškime teigė, kad milijonų nacių aukų Ukrainoje, kuri tuo metu priklausė SSRS, nepaminėjimas yra „pavojingas istorijos iškraipymas“.

Ukraina yra viena aršiausių „Nord Stream 2“ dujotiekio kritikių. Beveik užbaigtu dujotiekiu ketinama kasmet į Vokietiją tiekti po 55 mlrd. kub. metrų rusiškų dujų.

Kijevas šiuo metu iš Maskvos gauna tranzito mokesčius už per Ukrainos teritoriją į Europą transportuojamas rusiškas dujas. Ateinančiais metais Rusija ketinam mažinti tranzitu gabenamas dujų kiekį.

„Delfi“ pateikia daug diskusijų sukėlusio klausimo ir atsakymo tiesioginį vertimą:

Tam tikru momentu konfliktas, kurį jūs apibūdinate, pasidaro aiškus. Kokia yra jūsų nuomonė kalbant apie projekto „Nord Stream 2“ užbaigimą? Ar Vokietijos interesai yra labiau susiję su energetiniu saugumu, ar solidarumu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis?

F. W. Steinmeieris: „O, kad viskas būtų taip paprasta. Bet pirmiausia: dialogas su naująja Amerikos administracija dėl šio klausimo („Nord Stream 2“) dar net neprasidėjo. Be to, reikia atsižvelgti į tai, jog dėl pastaraisiais metais prastėjančių (Rusijos ir Europos) santykių energetiniai santykiai yra beveik paskutinis tiltas tarp Rusijos ir Europos. Abi pusės turi apsvarstyti, ar verta šį tiltą visiškai ir nepataisomai sugriauti.“

„Manau, kad tiltų griovimas nėra stiprybės ženklas. Kaip galėsime paveikti mums visiškai nepriimtiną situaciją, jeigu nutrauksime paskutinius ryšius. Mums, vokiečiams, yra ir visai kitas aspektas: prisimename labai neramius santykius su Rusija. Buvo produktyvios partnerystės etapų, bet dar daugiau – siaubingo kraujo praliejimo laikotarpių. Birželio 22-ąją sueis 80-imt metų nuo Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą pradžios. Kare žuvo daugiau nei 20 mln. tuometinės Sovietų Sąjungos gyventojų. Tai nepateisina jokių šiandieninių Rusijos politikos nuodėmių, tačiau negalime išleisti iš akių bendro vaizdo. Taip, dabar gyvename sudėtingu laikotarpiu, bet yra praeitis ir ateitis.“