Sutarties, turinčios neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo, naujausias pažeidimas buvo įvykdytas Iranui perspėjus, kad naujojo JAV prezidento Joe Bideno administracijai lieka vis mažiau laiko sutarčiai, oficialiai vadinamai Bendru išsamiu veiksmų planu (JCPOA), išgelbėti.
Vienoje įsikūrusi Tarptautinė branduolinės energijos agentūra (TATENA) pranešime, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, nurodė vasario 8 dieną patvirtinusi, jog Irano kuro plokštelių gamybos įmonėje Esfahane buvo pagalinta 3,6 gramo metališkojo urano.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi informavo organizacijos nares apie šį naują pažeidimą, sakoma pranešime.
Šis žingsni buvo tikėtinas, Iranui praeitą mėnesį paskelbus, kad ieškoma galimybių pradėti gaminti metališkąjį uraną, kuris galėtų būti naudojamas kaip modernizuotas kuras Teherane veikiančiam tyrimų reaktoriui.
Tačiau metalo pavidalo uranas taip pat gali būti naudojamas kaip branduolinių ginklų konstrukcinis elementas.
Pagal JCPOA, 2015 metais Irano sudarytą su JAV, Kinija, Rusija, Jungtine Karalyste, Prancūzija ir Vokietija, buvo numatyta, kad šiitiška respublika 15 metų negalės „gaminti arba įgyti metališkojo plutonio arba urano bei jų lydinių“.
Po 10 metų Iranui būtų leista pradėti tyrimus metališkojo urano kuro gamybos srityje. Tuomet Teheranas galėtų gamintis „mažus sutartus kiekius“ šios medžiagos, bet tik tuo atveju, jeigu kitos susitarimo šalys su tuo sutinka.
Mėnesiu anksčiau Iranas paskelbė pradedantis gaminti iki 20 proc. prisodrintą uraną, nors JCPOA leidžia Teheranui sodrinti uraną tik iki 3,67 procento. Vis dėlto iki 20 proc. prisodrintas uranas dar nėra tinkamas atominių užtaisų gamybai.
2018 metais JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai išvedė Vašingtoną iš šios JCPOA, ir grąžino skaudžias ekonomines sankcijas Iranui.
Kitais metais Teheranas paskelbė, kad palaipsniui liausis laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal JCPOA, apribojusį šiitiškos respublikos branduolinę veiklą mainais į pažadą švelninti sankcijas.
D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas siekia atgaivinti šią sutartį, bet abi šalys spaudžia viena kitą atlikti pirmąjį žingsnį.
Aklavietė išryškėjo praeitą sekmadienį, kai J. Bidenas aiškiai parodė neketinąs nusileisti, o Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei taip pat nepademonstravo lankstumo.
„Jei jie nori, kad Iranas grįžtų prie savo įsipareigojimų, JAV privalo atšaukti visas galiojančias sankcijas – realiai, o ne tik popieriuje“, – sakė A. Khamenei sekmadienį per televiziją transliuotoje kalboje.
„Tada mes patikrinsime, ar sankcijos atšauktos tinkamai“, – kalbėjo ajatola ir pridūrė, jog tai yra „galutinė Islamo Respublikos politika“.
Kai JAV prezidentas vėliau tą dieną buvo paklaustas, ar atšauks sankcijas, kad įtikintų Iraną grįžti prie derybų stalo, J. Bidenas tvirtai atsakė: „Ne.“
Trečiadienį Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas sakė, kad „esant naujai administracijai Vašingtone yra galimybė mėginti kitą metodą, bet dabartinis langas jau užsiveria“.
„Greitai mano vyriausybė bus priversta imtis tolesnių atitaisomųjų veiksmų atsakant į Amerikos ir Europos apgailėtiną nesugebėjimą vykdyti įsipareigojimų pagal branduolinę sutartį“, – M. J. Zarifas sakė per „YouTube“ paskelbtame vaizdo pranešime, šiitiškai respublikai minint 42-ąsias Islamo revoliucijos metines.
Rusija savo ruožtu ketvirtadienį paragino Iraną elgtis santūriai.
„Suprantame jų veiksmų logiką ir Iraną skatinančias priežastis. Nepaisant to, būtina demonstruoti santūrumą ir atsakingą požiūrį“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.