Jungtinės Valstijos nori, kad Turkija nebeeksploatuotų 2019 liepą Ankaros įsigytų raketų S-400, sukurtų kaip ginklo, tinkamo NATO technikai atakuoti. Raketų įsigijimas padidino įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Turkijos, nors šalių santykiai ir taip jau buvo komplikavęsi po konflikto Sirijoje, rašoma aljazeera.com.
Remiantis Turkijos dienraštyje „Hurriyet“ išspausdintu interviu, šalies gynybos ministras Hulusi Akaras nurodė, kad yra pasirengęs kompromisui, pavyzdžiui, tokiam, kokį pasiekė Graikija po kiek senesnės rusiškos gynybos sistemos S-300 įsigijimo. Paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje Graikijos nusipirktos raketos buvo nugabentos į šaliai priklausančią Kretos salą. Taip buvo siekiama sumažinti Turkijos ir Kipro krizę, mat pirminis raketų užsakovas buvo tarptautinės bendruomenės pripažįstama Kipro graikų vyriausybė, galop perleidusi pirkinį Atėnuose dirbančiai valdžiai.
„Kaip esu sakęs jau anksčiau, kad ir koks modelis būtų taikytas S-300 Kretoje, esame nusiteikę deryboms“, – sakė H. Akaras.
„Nesakau, kad visada jas naudosime. Tos sistemos juk naudojamos atsižvelgiant į grėsmių mastą. Tuo ir bus grindžiami mūsų sprendimai“, – paaiškino ministras, reaguodamas į žurnalisto komentarą, kad graikų S-300 ne visada yra parengties būklės.
Naujienų kanalas „Bloomberg“ pacitavo du Turkijos ir Jungtinių Valstijų santykių specifiką išmanančius Turkijos pareigūnus, sakiusius, kad Ankara pasirengusi nusileisti, nes yra ypač suinteresuota užsitikrinti atsarginių dalių turimoms amerikietiškoms ginklų sistemoms tiekimą, be to, siekia išvengti žalos ekonomikai.
Pasak pareigūnų, kurių „Bloomberg“ pažadėjo neįvardyti, Turkijos vyriausybei yra aktualu ir tai, kad Jungtinės Valstijos neimtų dar labiau didinti Sirijos Kurdų liaudies gynimo būrių (YPG) potencialo, o kaip tik šių kovotojų gausu Jungtinių Valstijų remiamose pajėgose, padėjusiose numalšinti ISIL (ISIS) ginkluotąją grupuotę Sirijoje.
Pati opiausia problema
Kurdų liaudies gynimo būrius Turkija laiko teroristine grupuote, susijusia su Kurdistano darbininkų partija (PKK), ne vieną dešimtmetį kariaujančia su Ankara ir priskiriama prie teroristinių organizacijų tiek Jungtinių Valstijų, tiek Europos Sąjungos.
„Opiausia problema mūsų ir Jungtinių Valstijų santykių kontekste – parama YPG – PKK atšakai Sirijoje“, – sakė H. Akaras laikraščiui „Hurriyet“.
„Per derybas su Jungtinėmis Valstijomis mes galime priimti su S-400 susijusį sprendimą, bet tikimės, kad tokiu atveju bus persvarstyti YPG reikalai. Jeigu sprendimo rasti nepavyks, tolesni santykiai su Jungtinėmis Valstijomis taps nebeįmanomi“, – kalbėjo ministras.
Reaguodamos į Ankaros sprendimą įsigyti S-400, Jungtinės Valstijos, visų pirma, pristabdė Turkijos dalyvavimą naikintuvų F-35 programoje, o gruodį paskelbė sankcijas Turkijos karinės įrangos pirkimo agentūrai.
Nors H. Akaras ragina pradėti dialogą siekiant išspręsti iškilusią problemą, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas praeitą mėnesį pareiškė, kad yra nusiteikęs tęsti kalbas su Rusija dėl antros raketų partijos.
