Išvarginta vangios COVID vakcinacijos kampanijos Bendrijoje ir netikėtos spontaniškos klaidos dėl eksporto ribojimų, suteikusios Jungtinei Karalystei politinį pranašumą pirmą kartą nuo „Brexit“ pradžios, U. von der Leyen dar prieš trikdančius įvykius Maskvoje buvo atsidūrusi keblioje padėtyje.
Jos aplinkos žmonės iš ES institucijų Briuselyje ir nacionalinių sostinių, patikėję jai eiti šias pareigas, svarsto, kaip pirmoji moteris Europos Komisijos (EK) pirmininkė sugebės atsiriboti nuo šių klaidų ir vesti Bendriją į priekį.
Du diplomatai naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad po nesmagių pastarųjų dienų įvykių ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio spaudos konferenciją Rusijoje jie stebėjo susiėmę už galvų. Pasak jų, U. von der Leyen prarado pasitikėjimą tarp kai kurių ES vyriausybių, o jį susigrąžinti bus nelengva.
Netrukus bus pareikalauta atsakymų į kylančius klausimus. Trečiadienį U. von der Leyen greičiausiai sulauks rūsčios reakcijos iš Europos Parlamento (EP) narių Briuselyje, kai stos prieš juos pirmą kartą nuo naujausios užgriuvusių sunkumų serijos.
Įstatymų leidėjai, turintys aukščiausius įgaliojimus atleisti pirmininkus ir visas jų komisarų komandas, jau neslepia kylančio nepasitenkinimo: daugiau nei 70 europarlamentarų šią savaitę pasirašė laišką, raginantį atsistatydinti J. Borrellį.
Nestabili ateitis
Bendrija žengia į lemiamą etapą tuo metu, kai įtakingiausia ES lyderė, Angela Merkel, ruošiasi pasitraukti rugsėjį, o Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, artėjant kitiems prezidento rinkimams, ant kulnų lipa ultradešinieji. Tvyrant netikrumui, kada situacija susinormalizuos po pandemijos, ir esant duobėtam ekonominiam atsigavimui, ES negali sau leisti daugiau klaidingų ėjimų.
Žmonių vakcinacija nuo koronaviruso Europos Sąjungoje vyksta lėtai, palyginti su procesu Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose, Komisija, vadovavusi deryboms su farmacijos bendrovėmis, dėl to susilaukia aršios kritikos. Nors sveikatos priežiūros sistema anksčiau buvo laikoma nacionaline atsakomybe, bloko lyderiai sutiko, kad būtina centralizuoti vakcinacijos procesą taip, kad mažesnės bloko narės nebūtų paliktos užribyje.
Nepaisant palietos kritikos ES užsienio politikai ir vakcinacijos kampanijai, U. von der Leyen vis dar pasitiki J. Borrelliu ir Stella Kyriakides, ES sveikatos komisare, teigia vienas šaltinis, susipažinęs su jos samprotavimais.
Angela Merkel taip pat išreiškė savo paramą Komisijai, praėjusią savaitę pasakiusi žurnalistams, kad ES savo vykdoma vakcinų įsigijimo strategija niekuo nenusižengė.
Sumaištį apsunkino Komisijos sausio 29 d. paskelbtas planas – po kelių valandų atšauktas – laikinai riboti vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos eksportą į Šiaurės Airiją.
Aiškindamasi vieną iš jautriausių punktų skyrybų sutartyje, dėl kurios pusketvirtų metų vyko skausmingos derybos, Komisija sugebėjo suvienyti Jungtinės Karalystės ir Airijos premjerus, taip pat ir opozicines frakcijas Belfaste.
Už matomumo lauko ribos
Kritikai tvirtina, kad keletas U. von der Leyen viešų pasisakymų nepadės atremti augantį euroskeptiškai nusiteikusių politikų būrį. Vasario 4 dieną ji davė interviu keletui Europos laikraščių, kur pripažino, kad blokas „nepakankamai įvertino“ iššūkius, susijusius su vakcinų gamyba, ir tą pačią dieną per vaizdo konferencinį ryšį kalbėjo apie tai, koks turėtų būti ES „skaitmeninis dešimtmetis“.
Pastarąjį kartą per spaudos konferenciją ji pasirodė sausio 21 dieną, po bloko nacionalinių lyderių viršūnių susitikimo.
Komisijos pirmininkė tvirtai parėmė J. Borrellio kelionę į Maskvą, pirmąjį tokį vizitą po jo pirmtako vizito prieš ketverius metus, sakė šaltiniai, susipažinę su situacija ir paprašę neviešinti jų pavardžių dėl privataus pobūdžio klausimo.
Bet kritikai pasibaisėjo jo pernelyg audringais viešais sveikinimais dėl rusiškos vakcinos „Sputnik V“, kuri vis dar nėra patvirtinta Europos Sąjungoje, taip pat tuo, kaip jis buvo įtrauktas į Amerikos politikos Kubos atžvilgiu kritiką. Bet turbūt didžiausios kritikos jis sulaukė dėl to, kad nutylėjo, kai S. Lavrovas apibūdino ES kaip „nepatikimą“.
J. Borrellis jau sulaukė priekabių klausimų tirados Europos Parlamente antradienį, kai jis europarlamentarams pasakė, kad jo vizitas „buvo neatsiejamas nuo akivaizdžių rizikų“, bet „aš jas prisiėmiau“.
Jis apibūdino situaciją kaip galimybę įvertinti Kremliaus norą konstruktyviai bendradarbiauti su bloku. „Prieš vizitą neturėjau jokių iliuzijų, – sakė jis. – O jam pasibaigus, esu susirūpinęs dar labiau.“
Bręsta krizė
Bet J. Borrellio vizitas kelia abejonių, susijusių su ES sprendimų priėmimu, būtent tuo metu, kai blokas turi tiek daug visokių rūpesčių, o Komisijai sunkiai sekasi veiksmingai komunikuoti, sakė vienas ES pareigūnas. Kiekvienas klaidingas žingsnis, nagrinėjamas atskirai, galėtų būtų paaiškinamas, bet bendra jų visuma gali būti traktuojama kaip krizė, sakė pareigūnas.
Per keturiolika U. von der Leyen valdymo mėnesių padėtis toli gražu nebuvo normali. Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi, palikusia bloką, praėjus devynioms savaitėms nuo jos kadencijos pradžios, o regionas kaustomas įvairių lygių karantinų, nes pandemija nuo to laiko tik įsismarkavo.
Ir nors ES 27 lyderiai supranta, kad Komisijos pirmininkei teko itin sunkus iššūkis, ji turės sugebėti įtikinti juos, kad valdo situaciją, kai jie visi susirinks per dviejų dienų virtualų susitikimą vasario pabaigoje.
