Jungtinės Karalystės parengtame pareiškime Saugumo Taryba ragina „laikinąją vykdomąją valdžią greitai sutarti dėl naujos, įtraukios vyriausybės suformavimo“ ir „pradėti visapusišką nacionalinio susitaikymo procesą“.

Saugumo Taryba taip pat pabrėžė, jog būtina laikytis nuo spalio galiojančių paliaubų ir nedelsiant tęsti „visų užsienio pajėgų bei samdinių išvedimą iš Libijos“.

Naftos turtingą Libiją pilietinis karas drasko nuo NATO remto sukilimo, per kurį 2011 metais buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.

Pastaruoju metu Libijos šiaurės vakarinę dalį kontroliavo Tripolyje įsikūrusi Nacionalinės santarvės vyriausybė (NSV), o rytinę ir pietinę dalį – Atstovų Rūmai, remiami karinio lyderio Khalifos Haftaro.

2019 metais Kh. Haftaras pradėjo daug mėnesių trukusią karinę kampaniją, mėgindamas atkovoti Tripolį iš NSV remiančių pajėgų, bet pernai buvo vėl nustumtas į rytus.

Spalį buvo sudarytas trapus paliaubų susitarimas ir atnaujintos politinės pastangos užtikrinti tvaresnę taiką.

Praėjusį šeštadienį šalis pradėjo naują politinės pereigos etapą, kai buvo suformuota laikinoji vyriausybė, dirbsianti iki gruodį numatytų rinkimų.

Vasario 4 dieną Saugumo Taryba pavedė JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui skubiai nusiųsti į Libiją paliaubų stebėtojų priešakinę grupę.

Šią grupę, kuri bus „kintamo dydžio“, sudarys neginkluoti civiliai stebėtojai, sakė buvusi laikinoji JT pasiuntinė Stephanie Williams.

Penktadienį diplomatė sakė, kad libiai turi sąrašą „šalių, kurios tiesiogiai kišosi į konfliktą“, tačiau konkrečių valstybių neįvardijo.

„Jie nori stebėtojų iš kitų šalių“, – sakė S. Williams.