Tačiau Varšuvos teisėja Ewa Konczyk sakė, kad Lenkijos tarptautinės Aušvico tarybos vadovei Barbarai Engelking ir lenkų kilmės Otavos universiteto istorikui Janui Grabowskiui nereikės mokėti baudos.
Šis teismo procesas dėl šmeižto iškėlė klausimų apie Lenkijos Antrojo pasaulinio karo laikų istorijos tyrimų laisvę ir išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą. Aštrios kritikos išsakė ir Holokausto tyrimais bei jo aukų įamžinimu užsiimantis Tautos atminimo institutas „Yad Vashem“.
Tyrėjai drauge parengė monografiją „Užslenka naktis: žydų likimas kai kuriose okupuotos Lenkijos apskrityse“ (Dalej jest noc: losy Zydow w wybranych powiatach okupowanej Polski), kurioje išsamiai aprašomi keli atvejai, kai lenkai katalikai nacių okupacijos laikotarpiu prisidėjo prie žydų genocido.
„Gerbiu teisėjos sprendimą, tačiau man sunku su juo sutikti. Viliuosi, kad į mūsų argumentus bus atsižvelgta, kai bus nagrinėjamas mūsų apeliacinis skundas“, – sakė J. Grabowskis, kurį citavo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.
B. Engelking anksčiau sakė, kad ši byla „labai pavojinga žodžio laisvei“.
Į teismą dėl šmeižto kreipėsi Edwardo Malinowskio, kuris per Antrąjį pasaulinį karą buvo šalies šiaurės rytuose esančio Malinovo kaimo seniūnas, dukterėčia.
Viename trumpame knygos fragmente rašoma, kad seniūnas galėjo būti prisidėjęs prie vokiečių karių įvykdyto 22 vietos žydų nužudymo.
Teisėja sakė, kad šis istorikų teiginys „netikslus“, tačiau atmetė E. Malinowskio dukterėčios Filomenos Leszczynskos prašymą priteisti jai 22 tūkst. eurų kompensaciją už moralinę žalą.
F. Leszczynską palaikė Varšuvoje įsikūrusi dešiniojo sparno nacionalistinė organizacija „Lyga prieš šmeižtą“, kuri pagrindiniu savo tikslu įvardija „Lenkijos gero vardo“ gynimą.
Ši organizacija, palaikanti glaudžius ryšius su valdančiąja konservatyvia partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), nesusijusi su Jungtinėse Valstijoje įsikūrusia organizacija tokiu pat pavadinimu, kovojančia su antisemitizmu.