Nors daug kalbama apie nesėkmingą Europos Sąjungos viešųjų pirkimų istoriją, kaimyninė Šveicarija susiduria su panašiais sunkumais. Nepaisant to, kad parduotuvės, teatrai ir restoranai vis dar nedirba, o visuomenė trokšta atokvėpio, Berno valdžia savaitgalį imunizacijos nuo „Covid-19“ pasiūlyti negalėjo.
Tiesiog nepakako vakcinų.
Šveicarai savo šalį dažnai vadina „Musterschüler“ arba „pavyzdingu mokiniu“ dėl gebėjimo visus reikalus sutvarkyti laiku. Vasario 3 d. vyriausybė paskelbė užsakiusi daugiau partijų ir susitarusi su dviem naujais tiekėjais. Kaip ir ES – blokas, prie kurio ji taip niekada ir neprisijungė, siekdama visus savo reikalus kontroliuoti pati, – Šveicarija kenčia dėl pavėluotos reakcijos.
Apie 3,7 proc. Šveicarijos gyventojų buvo paskiepyta, praneša „Bloomberg“ vakcinų sekimo programa. Tai nežymiai daugiau nei 27 narių bloko vidurkis, kita vertus, tik mažoji dalis JK su jos 15 proc.
Visame žemyne skiepų klausimu šiuo metu pirmauja Serbija (nepriklausanti ES), kurios bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui dešimteriopai mažesnis už Šveicarijos.
„Vyriausybės skiepijimo planas nepasiteisino, – pabrėžė Marco Chiesa, Šveicarijos liaudies partijos, nacionalistinės grupės, turinčios daugiausiai vietų parlamento žemutiniuose rūmuose, vadovas. – Mes nepratę prie tokio nepatikimumo.“
Pareigūnai sako, kad pristatymo trūkumai bus kompensuoti kovo mėnesį. Vidaus reikalų ministras Alainas Bersetas, kurio departamentas prižiūri vakcinų viešuosius pirkimus, vasario 1 d. pranešė, kad šalis gali nepasiekti tikslo iki mėnesio pabaigos paskiepyti vyresnius nei 75 metų asmenis.
Vis dėlto visi suaugusieji bus paskiepyti iki birželio pabaigos, pridūrė jis.
Nusivylimas lėtu vakcinavimu auga ir dėl to, kad ministrai slapta buvo imunizuoti, o vyresnio amžiaus piliečiams dar vis tenka laukti savo eilės.
„Vyriausybė kenkia savo pačios patikimumui“, – sausio 15 d. rašė laikraštis „Tages-Anzeiger“. Vyriausybės patarėjai skaičiuoja, kad skiepų atidėliojimas kainuoja net 110 milijonų frankų (122 milijonus dolerių) už kiekvieną dieną, kai ekonomika negali normaliai funkcionuoti.
Problema gali būti ta, kad Šveicarija nėra įgudusi greitai priimti sprendimus, būtinus skiepams įsigyti. Šalis taip pat vengia valstybės kišimosi į verslo reikalus. Verslo lobistų grupė „Economiessuisse“ neseniai paragino sušaukti nacionalinę reagavimo į krizę grupę, kuri tiesiogiai atsiskaitytų vyriausybei ir galėtų veikti greitesniu tempu.
Nepaisant to, kad sveikatos priežiūrai šalyje išleidžiama beveik daugiausiai pasaulyje (už JAV ribų) ir čia dirba du didžiausi Europos vaistų gamintojai, Šveicarija, kurioje, be kita ko, yra įsikūrusi Pasaulio sveikatos organizacija, neskyrė lėšų kurti vakcinoms.
„Europos Sąjunga parėmė gamybos finansavimą, o mes to nepadarėme, – sakė buvęs sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas Andreasas Falleris, dabar dirbantis konsultantu. – O atsižvelgiant į mūsų populiacijos dydį, esame didžiausi farmacijos gamintojai pasaulyje.“
Federalinio visuomenės sveikatos biuro atstovė pareiškė, kad Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo investuoti į vietinių vakcinų gamybą, tačiau šalis investuoja į viruso tyrimus.
„Federalinė vyriausybė nevykdo investicinės politikos“, – pridūrė ji.
Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoti pradiniai pirkimai iš „Pfizer-BioNTech“, „Moderna Inc.“ ir „AstraZeneca Plc“ aprėpė tik 75 proc. gyventojų paskiepijimą, nors nuo to laiko „Moderna“ užsakymas buvo padvigubintas, o praėjusią savaitę pranešta apie sandorius su „CureVac N.V.“ ir „Novavax Inc.“.
Apie „Moderna“ sutartį buvo pranešta rugpjūčio mėnesį, tačiau šveicarai nesutiko priimti „Astra“ vakcinų iki spalio vidurio, remdamiesi ES susitarimu, kuris pastarosiomis savaitėmis sukėlė tiek daug diskusijų.
Šveicarija taip pat reikalauja daugiau duomenų, kad galėtų pasekti JK ir ES pėdomis ir pasitvirtinti vakciną.
Tuo tarpu „Pfizer“ pristatymo vėlavimai privertė Ciuricho ir Cugo kantonų pareigūnus atidėti skiepų paskyrimus, o kampaniją papildomai žlugdo klaidinga statistika apie tai, kiek vakcinų buvo suleista, ir federalinių bei vietinių pareigūnų nesutarimai dėl paskirstymo.
Federalinio visuomenės sveikatos biuro generalinė direktorė Anne Levy vasario 2 d. sakė, kad Šveicarija tiesiog susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir visas pasaulis.
„Mums labai pasisekė atsirinkti ir įsigyti vakcinas“, – pabrėžė ji.
