Norvegijoje esančioje Erlano oro bazėje dislokuojami keturi Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų bombonešiai B-1 ir maždaug du šimtai Teksase esančios Daiso karinės oro bazės darbuotojų. Per artimiausias tris savaites Šiaurės poliaratyje ir tarptautinėje oro erdvėje netoli virš šiaurės vakarų Rusijos esančios erdvės bus pradėtos misijos, teigia gynybos pareigūnai.

Pajėgų priartėjimas gerokai arčiau Rusijos vykdant karines misijas Arktyje reiškia, kad Jungtinės Valstijos bus pajėgios žymiai greičiau reaguoti į galimą Rusijos agresiją, aiškina pareigūnai.

„Operatyvinis pasirengimas ir mūsų gebėjimas palaikyti sąjungininkes bei partneres ir greitai reaguoti yra esminiai bendros sėkmės komponentai“, – neabejoja JAV oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Jeffas Harrigianas.

Per pastaruosius keletą mėnesių Pentagonas įgyvendino bombonešių B-52 misijas virš Artimųjų Rytų. Tokiu būdu siekta pademonstruoti Jungtinių Valstijų gebėjimą greitai perkelti karinius išteklius į galimos įtampos regionus. Pasak pareigūnų, suplanuoti šias bombonešių misijas užtrunka, todėl dislokavimo darbai Norvegijoje jau vyksta kurį laiką.

JAV prezidentas Joe Bidenas jau pademonstravo esąs pasirengęs Maskvos atžvilgiu elgtis griežčiau nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas. Sausio pabaigoje jis pirmąkart skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir aptarė daug aktualių klausimų, pradedant neseniai įgyvendinta didžiule kibernetine ataka ir baigiant Rusijos opozicijos lyderio apnuodijimu.

Jungtinių Valstijų gynybos departamentas yra giliai susirūpinęs dėl Rusijos karinių veiksmų siekiant užkirsti galimą prieigą prie Arkties gamtinių išteklių ir kontroliuoti jūrų prieigą ir toliau militarizuojant Arkties regioną.

„Naujausios Rusijos investicijos Arktyje apima agresyvių oro ir pakrantės gynybos raketų sistemų tinklus“, – įspėjo D. Trumpo administracijos karinių oro pajėgų sekretorė Barbara Barrett, kai praėjusią vasarą oro pajėgos paviešino, ką darys Arktyje.

Jungtinų Valstijų vertinimu, Rusiją savo prieigos prie Arkties išsaugojimą laiko gyvybiškai svarbiu: beveik 25 proc. šalies bendrojo vidaus produkto gaunama iš į šiaurę nuo poliaračio išgaunamų angliavandenilių, pažymėjo B. Barrett.

Sausį virš tarptautiniuose vandenyse Juodojoje jūroje esančio karo laivo „USS Donald Cook“ arti praskrido Rusijos naikintuvas. Šiuose vandenyse reguliariai plaukioja Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas, taip siekdamas perduoti žinutę, kad išlaikys jūrų prieigą regione.

Susidūrimas buvo palyginti nedidelis, tačiau JAV karinis jūrų laivynas paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad „nebūtini artimi Rusijos naikintuvo Su-24 veiksmai buvo nesuderinami su tinkamu orlaivio valdymu ir tarptautinėms normomis bei standartais. JAV karinio jūrų laivyno šeštoji flotilė yra įsipareigojusi užtikrinti judėjimo laisvę tarptautiniuose vandenyse visoms Juodosios jūros šalims“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (766)