„Kolumbijos vyriausybė gavo iš Kubos ambasadoriaus... Jose Luiso Ponce pranešimą apie įtariamą teroristinę ataką, kurią grupuotė ELN planavo įvykdyti Kolumbijoje“, – pareiškime cituojamas D. Molano.

Po taikos susitarimo pasirašymo 2016 metais tarp Bogotos ir pagrindinės sukilėlių grupuotės FARC, šiuo metu Nacionalinė išsivadavimo armija (ELN) yra likusi paskutinė Kolumbijoje tebeveikianti partizanų organizaciją.

Dėl FARC ir vyriausybės susitarimo buvo deramasi Kuboje, o nuo 2018 metų gegužės šioje šalyje dirba ELN delegacija.

ELN kovotojai tarėsi dėl panašių paliaubų, kokios buvo sudarytos su FARC, su tuomečiu Kolumbijos prezidentu Juanu Manueliu Santosu, siekdami galutinai užbaigti ilgiau nei pusę amžiaus besitęsiantį pilietinį konfliktą.

Tačiau J. M. Santoso įpėdinis prezidentas Ivanas Duque nutraukė derybas, ELN kovotojams 2019 metų sausį prie policijos akademijos Bogotoje detonavus automobilyje paslėptą bombą. Tąsyk žuvo užpuolikas ir dar 22 žmonių.

Kubos ambasadoriaus pasirašytoje pažymoje Havana pareiškė pasidalinusi žvalgybos informacija su partizanų delegacija saloje, tačiau ELN atstovai „pareiškė nieko nežinantys“ apie šį sąmokslą.

ELN delegacija taip pat „pakartojo, kad ji jokiu būdu neprisideda prie organizacijos karinių sprendimų ar operacijų“, pabrėžiama kolumbiečių pareigūnų paskelbtoje pažymoje.

Žlugus taikos procesui I. Duque pareikalavo, kad Kuba išduotų jos teritorijoje esančius sukilėlius, tačiau prezidento Miguelio Diazo-Canelio vyriausybė atsisakė atlikti tokį žingsnį.

Havana teigimu, Bogota ir šalys laiduotojos pasirašė protokolus, garantuojančius buvusiems derybininkams teisę saugiai sugrįžti į savo stovyklas Kolumbijos teritorijoje.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė dėl Kubos atsisakymo išduoti sukilėlius vėl įtraukė salą valstybę į terorizmą remiančių šalių sąrašą.

ELN turi apie 2 300 kovotojų ir platų paramos tinklą miestuose. Bogota taip pat smerkia faktą, kad daugelis sukilėlių yra Venesueloje, kur juos saugo prezidento Nicolas Maduro „diktatūra“.