Šį sprendimą sveikino palestiniečiai, bet pasmerkė Izraelio premjeras, o Jungtinės Valstijos išreiškė abejonių dėl tokio žingsnio.

TBT vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda (Fatu Bensuda) 2019 metais sakė, kad yra „reikšmingas pagrindas“ pradėti tyrimą dėl įtariamų Izraelio karo nusikaltimų Gazos Ruože, taip pat dėl izraeliečių nausėdijų okupuotame Vakarų Krante. Tačiau ji paprašė teismo nuspręsti, ar jis turi jurisdikciją tokiems veiksmams.

F. Bensoudos biuro pranešime sveikinamas „teisinis aiškumas dėl TBT teritorinės jurisdikcijos šioje situacijoje“.

Vyriausiosios prokurorės biuras „kruopščiai analizuoja šį sprendimą ir vėliau nuspręs dėl tolesnio žingsnio, griežtai vadovaudamasis savo nepriklausomu ir nešališku mandatu bei įpareigojimais“ pagal TBT steigiamąją sutartį – Romos statutą.

Palestiniečiai, prisijungę prie šio teismo 2015 metais, reikalavo atlikti šį tyrimą. Izraelis, kuris nėra TBT narys, tvirtino, kad teismas neturi jurisdikcijos tokiam tyrimui, nes palestiniečiai neturi savo valstybės, o bet kokios jų būsimos valstybės sienos turės būti nustatytos per taikos derybas.

Palestiniečiai teismo prašė išnagrinėti Izraelio veiksmus per 2014 metų karą su palestiniečių kovotojais Gazos Ruože, taip pat Izraelio vykdomas gyvenviečių statybas okupuotame Vakarų Krante ir aneksuotoje Rytų Jeruzalėje.

Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės laiko šias nausėdijas neteisėtomis pagal tarptautinę teisę, bet nesiėmė didelių pastangų spausti Izraelį įšaldyti gyvenviečių plėtrą arba jas mažinti.

TBT laikomas paskutiniosios instancijos teismu, kai pačių šalių teisinės sistemos negali arba nenori tirti karo nusikaltimų ir už juos teisti.

Izraelio kariuomenė turi mechanizmų savo pajėgų nusižengimams tirti. Nors ši sistema kritikuojama kaip nepakankama, ekspertai sako, kad žydų valstybė turi geras galimybes apsiginti nuo TBT tyrimo dėl jos karinių veiksmų.

Tačiau ekspertai pažymi, kad Izraeliui būtų daug sunkiau pateisinti žydų nausėdijų politiką. Tarptautiniai įstatymai draudžia perkelti civilius gyventojus į okupuotas teritorijas.

Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Gazos Ruožą ir Rytų Jeruzalę per 1967 metų karą, bet palestiniečiai nori, kad šios teritorijos taptų dalimi jų būsimos valstybės. Palestiniečiai ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės žydų nausėdijas laiko neteisėtomis ir keliančiomis kliūčių taikai pasiekti.

Izraelis savo ruožtu tvirtina, kad visa Jeruzalė yra amžina ir nedaloma žydų valstybės sostinė, o Vakarų Krantą laiko „ginčijama teritorija“, kurios likimas turi būti sprendžiamas derybomis.

TBT būtų sunku teisiškai persekioti izraeliečius, bet jis gali išduoti arešto orderius, apsunksiančius Izraelio pareigūnų keliones į užsienį. TBT iškelta byla taip pat būtų itin nepatogi Izraelio vyriausybei: premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) vadovavo 2014 metų karui Gazos Ruože, o dabartinis gynybos ministras Benny Gantzas (Benis Gancas) tuo metu buvo kariuomenės vadas.

B. Netanyahu pareiškė, kad TBT sprendimas „dar kartą įrodo, jog šis teismas yra politinis organas, o ne teisinė institucija“.

Pasak jo, sprendimas dėl jurisdikcijos „kenkia demokratinių šalių teisei gintis teroro akivaizdoje“.

„Toliau naudosimės visomis priemonėmis ginti savo piliečius ir karius, iškilus teisinio persekiojimo grėsmei“, – pridūrė B. Netanyahu.

Palestiniečių prezidento Mahmudo Abbaso (Mahmudo Abaso) aukšto rango padėjėjas Nabilas Shaathas (Nabilas Šatas) sveikino TBT sprendimą ir sakė, jog jis įrodo, kad palestiniečiai pasielgė teisingai, kreipdamiesi į šį teismą.

„Tai – gera žinia, ir tolesnis žingsnis – pradėti oficialų tyrimą dėl Izraelio nusikaltimų prieš mūsų žmones“, – kalbėjo jis.

TBT potencialiai galėtų imtis tirti ir palestiniečių kovotojų įvykdytus nusikaltimus. F. Bensouda sakė, kad per savo tyrimą atsižvelgtų į Gazos Ruožą kontroliuojančio palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ veiksmus per 2014 metų karą, kai į Izraelio teritoriją kovotojai beatodairiškai leido raketas.

JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) žurnalistams sakė, kad prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija „įdėmiai vertina“ TBT sprendimą.

„Tačiau mums kyla rimtų nuogąstavimų dėl TBT mėginimų primesti savo jurisdikciją Izraelio kariškiams, – pridūrė N. Price'as. – Visuomet laikėmės pozicijos, kad teismo jurisdikcija būtų taikoma tik tiems, kas su ja sutinka, arba kurie būna nurodomi JT Saugumo TArybos.“

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pasveikino šį sprendimą, „pagaliau suteikiantį sunkių nusikaltimų aukoms tikros vilties sulaukti teisingumo po pusės šimtmečio nebaudžiamumo“.

„Seniai laikas, kad sunkiausių nusikaltimų – ar tai būtų karo nusikaltimai kovos veiksmų metu, ar neteisėtų gyvenviečių plėtra – vykdytojai izraeliečiai ir palestiniečiai stotų prieš teisingumą“, – sakė Niujorke įsikūrusios HRW direktorė adjunktė tarptautinio teisingumo reikalams Balkees Jarrah (Balkis Džara).

Ankstesnė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija atšaukė F. Bensoudos vizą ir praeitais metais paskelbė sankcijų TBT pareigūnams už teismo bandymus patraukti atsakomybėn amerikiečius karius už jų veiksmus per Afganistano karą.

JAV, kaip ir Izraelis, TBT jurisdikcijos nepripažįsta. Tuometis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) sakė, kad sankcijos prieš TBT yra atsakas prieš teismo veiksmus mėginant tirti Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų (akivaizdžiai turint galvoje Izraelį) veiksmus.

J. Bideno administracija sakė šias sankcijas iš naujo svarstysianti.