Tokio pobūdžio incidentas buvo pirmasis po prezidento Joe Bideno inauguracijos.

JAV eskadrinis minininkas „USS John S. McCain“ „įsiveržė į Kinijos Sišos [salų] teritorinius vandenis be Kinijos vyriausybės leidimo“, sakoma Pekino kariuomenės pareiškime, kur pavartotas kiniškas Paraselio salų pavadinimas.

Liaudies išvadavimo armija „organizavo karines jūrų ir oro pajėgas, kad susektų, stebėtų ir atbaidytų“ šį karo laivą, pranešė Kinijos kariuomenė, apkaltinusi JAV „rimtai pažeidus Kinijos suverenitetą“ ir „pakenkus taikai regione“.

„Arleigh Burke“ klasės eskadrinis minininkas ketvirtadienį taip pat atliko eilinį perplaukimą Kinijos žemyninę dalį nuo Taivano skiriančiu jūrų keliu, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Vašingtonas tvirtina, kad tokie manevrai neprieštarauja tarptautinei teisei ir padeda ginti laivybos teises regione, į kurį pretenzijas reiškia Kinija ir kitos vyriausybės.

Kinija reiškia pretenzijas į kone visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant Paraselio salas, nors Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas irgi pretenduoja į dalį šių akvatorijų.

Manoma, kad regione yra vertingų naftos ir dujų telkinių.

Dar labiau piktindamas paminėtas šalis ir Jungtines Valstijas, Pekinas ėmėsi statyti rifus dirbtinėse salose, kur teoriškai gali būti dislokuojami karo lėktuvai.

JAV karinis laivynas sausio pabaigoje į Pietų Kinijos jūrą pasiuntė grupę lėktuvnešių dalyvauti vadinamosiose „laivybos laisvės“ pratybose – pirmosiose įprastinėse operacijose regione vadovaujant naujajam Amerikos prezidentui Joe Bidenui.

Kinija padidino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui, kai 2016 metais į valdžią atėjo Pekino atžvilgiu skeptiškai nusistačiusi prezidentė Tsai Ing-wen, atsisakanti pripažinti salą „vienos Kinijos“ dalimi.

Naujoji JAV administracija sako, kad jos įsipareigojimai Taivanui yra „tvirti kaip uola“, leisdama suprasti, kad Vašingtonas netoleruos jokių Pekino ekspansinių ketinimų.