Tokį sprendimą, susijusį su naujojo koronaviruso plitimu šalyje, penktadienį, vasario 5 dieną, priėmė Latvijos vyriausybė, praneša „Delfi.lv“.
Vyriausybės sprendime patikslinama, kad atvykti į Latviją leidžiama tik dėl neatidėliotinų ir svarbių priežasčių, kuriomis laikomas darbas, studijos, šeimos reikalai, gydymas, tranzitas ir nepilnamečių palyda, grįžimas į savo gyvenamąją vietą ar laidotuvės.
Be to, ir toliau bus taikomi epidemiologinio saugumo reikalavimai, o tai reiškia, kad atvykstantieji į Latviją vis tiek privalės atlikti COVID-19 testą ir laikytis saviizoliacijos.
Taip pat skelbiama, kad laikinai nebus vykdomi tarptautiniai keleivių pervežimai per oro uostus, uostus ir autobusais iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Portugalijos ir į minėtąsias šalis, nes jose plinta naujos COVID-19 atmainos.
Latvijos vyriausybė ir krizės valdymo taryba antradienį per bendrą posėdį sutarė ekstremaliąją padėtį šalyje pratęsti iki balandžio 6-osios, žiniasklaidai sakė premjeras Krišjanis Karinis.
Ekstremalioji padėtis, apimanti COVID-19 plitimo stabdymo priemones, buvo paskelbta lapkričio 9 dieną.
Pasak premjero, vyriausybė antradienį iš principo sutarė keisti saugumo priemones, kad jos būtų efektyvesnės ir suprantamesnės. Buvo aptarinėjami suvaržymai trijose sferose: prekybos, kelionių ir švietimo.
K. Karinis pažymėjo, kad planuojama pereiti prie saugios prekybos modelio, griežčiau kontroliuojant pirkėjų parduotuvėse skaičių. Jei bus išaiškinta pažeidimų, policija galės priimti sprendimus dėl parduotuvių uždarymo. Be to, planuojama palaipsniui atsisakyti specialių prekių sąrašų.
Nuo kitos savaitės prekybos centruose neliks vadinamųjų „uždraustų prekių“.
Nuo ateinančios savaitės Latvijoje konkrečiose parduotuvėse jau bus galima įsigyti visų prekių, be to, veiklą atnaujins knygynai, skelbia Latvijos naujienų agentūra LETA.
Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenbergas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad antradienį šalies vyriausybė konceptualiai palaikė „saugios prekybos“ koncepciją.
Saugumo reikalavimai bus griežtesni, tačiau kai kuriose parduotuvėse jau bus galima prekiauti visomis prekėmis. Tai parduotuvės, kuriose maistų ar higienos prekės sudaro ne mažiau 70 proc. asortimento, taip pat knygynai.
„Pereinamuoju laikotarpiu nuo vasario 8 dienos prekiauti visu prekių asortimentu galės parduotuvės, kur daugiausia parduodami maisto produktai ir higienos prekės, taip pat knygynai“, – tviteryje parašė J. Vitenbergas.
Parduotuvės privalės laikytis itin griežtų reikalavimų, įskaitant ir pirkėjų srautų kontrolę, saugaus atstumo laikymąsi. Privalo būti parengta vidinė saugumo priemonių kontrolės sistema, taip pat paskirti už tai atsakingi asmenys.
Ekonomikos ministerija nurodė, kad vyriausybė iš principo pritarė jos pasiūlymui dėl saugios prekybos modelio ir kad vasario 8-ąją bus pradėta pereiti prie šio modelio, išplečiant prekių, kuriomis galima prekiauti parduotuvėse, sąrašą. Parduotuvės privalės efektyviau valdyti pirkėjų srautus, užtikrinti socialinio atstumo laikymąsi, taip pat ir įėjimų bei išėjimų zonose. Bus draudžiama rinkodaros veikla, skatinanti žmones lankytis parduotuvėse.
Premjero teigimu, vėliau vyriausybė spręs, ar galima daryti tolesnius žingsnius.
Suvaržymai gali būti peržiūrėti po maždaug trijų savaičių, sakė K. Karinis. Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerija siūlo epidemiologinę padėtį vertinti kas tris savaites.
Taip pat nuspręsta apriboti atvykimą į Latviją iš Didžiosios Britanijos, Portugalijos ir Airijos, kur plinta daug labiau užkrečiamos atmainos koronavirusas.
Švietimo srityje planuojama grįžti prie saugaus kontaktinio mokymo. Iš pradžių jis bus atnaujintas 1 ir 2 klasių mokiniams, laikantis kompleksinių epidemiologinio saugumo priemonių.
Per posėdį buvo išklausytas Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimas apie sergamumą COVID-19 Latvijoje ir būtinas saugumo priemones. Ministerija pasiūlė taikyti naują rizikos valdymo strategiją, pagrįstą „šviesoforo“ principu ir keturiomis epidemiologinių rodiklių grupėmis, pagal kurias būtų nustatomi ribojimai.
Šiuo metu Latvija priskiriama pirmai, „tamsiai raudonai“ kategorijai.
Ekstremalioji padėtis Latvijoje gali galioti tol, kol galios ši kategorija, tačiau gali būti atšaukta, kai šalį bus galima priskirti antrai, „raudonai“ kategorijai. Taip nutiktų dviejų savaičių sergamumui sumažėjus iki 100–200 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tuomet būtų galima švelninti suvaržymus susibūrimams, prekybai, individualioms sporto treniruotėms patalpose, kontaktiniam mokymui, viešojo maitinimo įstaigoms.
Trečia, „oranžinė“ kategorija skelbiama, kai dviejų savaičių sergamumas yra 20–100 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiuo etapu suvaržymai galėtų būti dar labiau švelninami: būtų leidžiami susibūrimai, prekyba, kultūros įstaigų lankymas, sporto treniruotės patalpose.
Ketvirtoji, „žalia“ kategorija siejama su 20 atvejų 100 tūkst. gyventojų dviejų savaičių sergamumu. Tuomet būtų galima grįžti prie įprasto gyvenimo su nedideliais suvaržymais.
Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad ateityje būtina stiprinti priemones prieš COVID-19 įvežimą iš užsienio ir viruso plitimą šalyje, uždraudžiant nesvarbias keliones ir reikalaujant deklaruoti kelionės tikslą. Taip pat siūloma mažinti žmonių grupių, kurioms taikomos išimtys dėl COVID-19 testo ir saviizoliacijos atvykus į Latviją, skaičių ir stiprinti priežiūrą dėl to, kaip laikomasi epidemiologinio saugumo priemonių.
Latvijoje per praėjusią parą atlikus 11 495 testus nustatyti 876 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 28 anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.
Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 742 naujus COVID-19 atvejus ir 31 paciento mirtį.
Naujausiomis koronaviruso pandemijos aukomis tapo 55–95 metų amžiaus asmenys.
Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtini iš viso 70 276 COVID-19 atvejai, mirė 1 309 koronavirusu užsikrėtęs žmogus.
Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Latvijoje siekia 560,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
