Vieną jų atlikęs Jutos universiteto teisės profesorius Paulas Cassellis surinko duomenų, leidžiančių teigti, jog po šio įvykio policijos pareigūnai ėmė vengti agresyvių priemonių ir įtariamųjų suėmimų baimindamiesi, kad jie taip pat gali būti užfiksuoti kokiame nors sparčiai internete išplisiančiame vaizdo įraše, panašiame į tuos, kurie sukėlė protestų bangą dėl G. Floydo nužudymo.

Demoralizuotiems pareigūnams ėmus vengti agresyvių veiksmų, vis daugiau ir daugiau blogų vyrukų išvengė areštų, tad įgijo daugiau drąsos ir galiausiai įvykdė daugiau smurtingų nusikaltimų, tokių kaip nužudymai, savo tyrimo išvadose nurodo P. Cassellis.

Dar vieno tyrimo – jį atliko Vašingtone įsikūrusi Baudžiamosios teisės taryba – metu analizuota nužudymų statistika iš daugiau nei dvidešimties didelių JAV miestų. Duomenys patvirtino, kad beveik visuose šiuose miestuose po G. Floydo nužudymo smarkiai padaugėjo nužudymų, o protestai plito kaip gaisras nuo vienos šalies pakrantės iki kitos.

„Atvejų augimo mastas ir kaip staiga jis įvyko neturi precedento“, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė vienas iš šio tyrimo autorių, kriminologas Richardas Rosenfeldas.

Per keturias savaites po G. Floydo mirties šaudynių Mineapolyje padaugėjo 200 proc., o nužudymų – beveik 90 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Metų pabaigoje 425 tūkst. gyventojų turinčiame mieste buvo įvykdytos 82 žmogžudystės – 70 proc. daugiau nei 2019 metais.

Tie papildomi nužudymai nebuvo įvykdyti nei per protestus, nei šalia jų. Žmonės žudomi skurdesniuose, mažumų gyvenamuose rajonuose, kur visuomet būdavo daugiau su gaujomis ir narkotikais susijusio smurto.

Nužudymų gegužės pabaigoje daugėjo ne tik Mineapolyje.

Smarkiai nužudymų padaugėjo ir už 2300 kilometrų į vakarus esančiame Portlende, kur prieš policiją nukreipti protestai truko ilgiausiai. Vien tik liepą čia buvo užregistruota 15 nužudymų, o tai yra daugiau nei bet kurią kitą liepą per praėjusius tris dešimtmečius. Per visus praėjusius metus šiame mieste buvo įvykdytos 55 žmogžudystės – beveik 67 proc. daugiau nei 2019 metais ir daugiausiai per 26 metus.

Išsiskiria iš Čikaga.

Gegužės 31 d., praėjus šešioms dienoms po G. Floydo mirties ir miesto centre vykstant prieš policiją nukreiptiems protestams, mieste buvo nužudyta 18 žmonių. Tai buvo didžiausias vienos dienos rodiklis šiame mieste per mažiausiai 60 metų, pažymėjo Čikagos universitetas. Metus miestas užbaigė su daugiau nei 760 nužudymų – 55 proc. nei 2019 metais.

Į ilgą miestų, kuriuose nužudymų pernai padaugėjo 40 proc. ar daugiau, sąrašą pateko ir Bostonas, Naujasis Orleanas, Atlanta ir Siatlas. Jame yra ir Niujorkas, kur 2020 metais buvo nužudyta apie 450 žmonių, palyginti su maždaug 330 2019 metais.

Kai kurie dabartiniai ir buvę šių miestų merai pritaria P. Casselliui ir mano, kad dalis policijos pareigūnų sąmoningai mažina areštų skaičių ir tokiu būdu neoficialiai ir tyliai streikuoja.

„Tai yra jų savotiška pilietinio nepaklusnumo versija siekiant parodyti, kad... be jų kiltų chaosas“, – liepą leidiniui „The Atlantic“ sakė buvęs Siatlo meras Michaelas McGinnas.

Įvardinti konkrečias nužudymų skaičiaus didėjimo priežastis yra sudėtinga. Ir niekada nebūna vienos priežasties. Kai kas dėl nužudymų skaičiaus augimo kaltino poreikį miestuose vasarą policijos pajėgas siųsti iš nusikaltimais garsėjančių rajonų, kad šie užtikrintų tvarką per demonstracijas ir apsaugotų centre esančias parduotuves nuo plėšikautojų.

Dėl kritikos ir protestų prieš policiją kai kurie pareigūnai išėjo iš darbo arba į pensiją, tad dirbančių pareigūnų skaičius dar sumažėjo. Po protestuotojų raginimų Niujorke nutraukti finansavimą policijai miesto valdžia liepą policijos departamento biudžetą sumažino 1 mlrd. JAV dolerių ir pareigūnams sutrumpino viršvalandžius.

R. Rosenfeldas sako, kad dėl protestų sumažėjo pasitikėjimas policija, dėl ko veikiausiai mažiau žmonių kreipėsi į pareigūnus, išgirdę šūvius ar pastebėję muštynes savo gatvėje.

Taip pat plačiai sutariama, kad bent iš dalies kalta ir koronaviruso pandemija, nors kaip, tiksliai niekas nežino. Vienas iš spėjimų yra tas, jog dėl įvesto karantino ir nurodymo likti namuose kovos su smurtu grupėms ir socialiniams darbuotojams tapo neįmanoma mažinti įtampą tarp gaujų.

Per dėl nužudymų skaičiaus augimo 2020 metais praėjusį mėnesį surengtą spaudos konferenciją Čikagos policijos vadas Davidas Brownas žurnalistams sakė, kad vienintelė kategorija žmonių, kurie, rodos, nesibodėjo per pandemiją judėti ir darbuotis, buvo žudikai.

„Visa kita sustojo, – sakė jis. – Ir šie velnio išperos žudikai pasinaudojo šia situacija.“

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (30)