Per interviu leidiniui „The Guardian“ Kameelas Ahmady tvirtino neturėjęs kitos išeities, kaip tik pabėgti. Evino kalėjime jis jau buvo praleidęs 100 dienų, įskaitant brutalų laikotarpį vienutėje, kol buvo tardomas, rašo theguardian.com.
„Kai tik buvau nuteistas, turėjau rinktis: likti kalėjime ir nematyti savo šeimos bei 4 metų vaiko, kol jam sukaks 14, ar rizikuoti pabėgti“, – pasakojo jis.
Socialinis antropologas K. Ahmady, kurio tyrimai padėjo atskleisti Irane paplitusio moterų genitalijų žalojimo mastą, 2020 metų lapkritį buvo pripažintas kaltu dėl susimokymo su priešiškomis užsienio jėgomis, bet kol laukė apeliacinio teismo, buvo paleistas už užstatą. Jam taip pat buvo skirta daugiau kaip 500 tūkst. svarų bauda.
Pasak jo, turint galvoje, kad Irano teismai paprastai palieka galioti pirmąjį nuosprendį, taip pat dėl politinių teismo motyvų, jis neturėjo daug vilčių, kad jo apeliacinis skundas bus patenkintas. Tai pasitvirtino pirmadienį, kai jis buvo nuteistas jam pačiam nedalyvaujant.
K. Ahmady teigė net nežinantis, ar Irano pareigūnai jau pastebėjo, kad jis pabėgo iš šalies, mat buvo paleistas už užstatą.
Iš Irano jis spruko pasiėmęs tik nešiojamąjį kompiuterį ir savo knygų bei publikuotų straipsnių kopijas. Per sieną jis perėjo klampodamas 1,5 m storio sniegu ir tvyrant rūkui. Jam pavyko išvengti Irano pasieniečių, nors nuo praėjusių metų, kai Teherane buvo nužudytas iraniečių branduolinės fizikos mokslininkas Mohsenas Fakhrizadeh, buvo sustiprinta sienos apsauga.
„Aš pagal tautybę esu kurdas ir žinojau kelis maršrutus, bet jie buvo labai pavojingi, – sakė jis. – Turėjau bandyti kelis kartus“.
K. Ahmady ėjo takais, kuriais naudojasi kalnų nešikai, iš Irako bei Turkijos gabenantys į šalį uždraustas prekes – alkoholinius gėrimus, automobilių detales, vaistus, cigaretes ir kitą kontrabandą. Tačiau šie maršrutai gali būti pražūtingi: neseniai pasieniečiai nušovė vieną kontrabandininką, nešusį ant nugaros keturias padangas, o dar keli mirtinai sušalo.
Jeigu jį būtų sučiupę, jam būtų grėsę dar ilgesni metai nelaisvės, tačiau jis sakė privalėjęs rizikuoti. „Pabėgau iš Irano dėl nevilties, – tvirtino jis. – Neturėjau kito varianto, kaip pasprukti iš šios šalies. Keliauti man buvo uždrausta. Be to, galiojo šis nuosprendis“.
Tačiau kiti šaltiniai tvirtina, kad K. Ahmady istorija yra kur kas painesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dar prieš minėtą teismą vienoje „Instagram“ paskyroje K. Ahmadui buvo mesti kaltinimai nederamu seksualiniu elgesiu. Tuo metu Irane kaip tik buvo prasidėjęs #MeToo judėjimas, ir kai kurie liudjimai buvo anoniminiai.
Dėl pareiškimų nederamu seksualiniu elgesiu jis galiausiai neteko Irano sociologų draugijos pirmininko posto, ir jo kritikai teigia, kad į dienos šviesą iškilę K. Ahmady veiksmai galėjo prisidėti prie jo sprendimo pabėgti iš Irano.
Pats K. Ahmady tikina, kad šie įtarimai yra nepagrįsti. „Mane šie kaltinimai labai liūdina. Kaip ir sakiau anksčiau, prisiimu visišką atsakomybę dėl savo veiksmų, bet nepriimu nė vieno iš šių kaltinimų. Jie nėra susiję su kaltinimais, kuriuos man iškėlė teismas ir kurie privertė mane bėgti, kad galėčiau iš naujo pradėti gyvenimą saugioje aplinkoje kartu su savo šeima“, – sakė jis.
