Per ceremoniją Jeruzalėje ir Prištinoje, surengtą naudojantis vaizdo ryšio programėle „Zoom“, Izraelio užsienio reikalų ministras Gabi Ashkenazi sakė, kad kartu su Kosovo diplomatijos vadove Meliza Haradinaj-Stublla pasirašė bendrą deklaraciją dėl santykių užmezgimo.
G. Ashkenazi sakė patvirtinęs Kosovo „oficialų prašymą atidaryti ambasadą Jeruzalėje“.
Izraelis praeitais metais pasirašė virtinę sutarčių dėl diplomatinių santykių užmezgimo su arabų valstybėmis, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Bahreiną, Maroką ir Sudaną. Prie šio proceso smarkiai prisidėjo buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pastangos.
Šios sutartys, vadinamos Abraomo susitarimais, sulaikė kritikos daugelyje kitų musulmoniškų šalių.
Tačiau visos Abraomo susitarimus pasirašiusios arabų šalys pasirinko savo diplomatines misijas įkurti Tel Avive.
Ši pozicija atitinka tarptautinį konsensusą, kad ginčijamas Jeruzalės statusas turi būti sprendžiamas kaip dalis Izraelio ir palestiniečių konflikto.
Pernai rugsėjį D. Trumpas per viršūnių susitikimą, organizuotą siekiant sudaryti sutartį tarp Kosovo ir jį savo maištinga provincija tebelaikančios Serbijos, kad Priština užmegs diplomatinius ryšius su žydų valstybe.
Tačiau bene daugiausiai dėmesio sulaukęs to susitikimo momentas buvo Kosovo pareiškimas, kad jis pripažins Izraelį, taip pat Serbijos žinia, jog Belgradas paseks Vašingtono pavyzdžiu ir perkels savo ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Kol kas Serbija savo pažado neįvykdė, o kai kurie pareigūnai tvirtino, jog tas susitarimas nėra privalomas.
Kosovas irgi sakė esąs įkurti ambasadą Jeruzalėje – mainais į Izraelio sprendimą pripažinti Prištinos suverenitetą. Kosovas, nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbęs 2008 metais, iki šiol yra pripažintas beveik 100 valstybių, bet to nėra padaręs Belgradas ir jo sąjungininkė Rusija, taip pat virtinė kitų šalių.