M. Zemanas interviu čekų radijo stočiai „Frekvence 1“ patvirtino savo ketinimą pagalbos prašyti ir prezidento Vladimiro Putino.

Vis dėlto, anot M. Zemano, jis būgštaująs, kad V. Putinas po skandalo dėl sovietų maršalo Ivano Konevo paminklo pašalinimo Prahoje „nebus labai malonus“.

Jis omenyje turėjo milžiniškos bronzinės statulos demontavimą 2020 metų pavasarį. Jau prieš tai aikštė prie Rusijos ambasados buvo pervadinta 2015 metais Maskvoje nušauto opozicijos politiko Boriso Nemcovo vardu. Abu šie įvykiai aptemdė Čekijos ir Rusijos santykius.

Milošas Zemanas

Čekija nuo rudens yra viena labiausiai pandemijos paveiktų ES šalių. Kasdien registruojamų naujų infekcijų skaičius 10,7 mln. gyventojų turinčioje šalyje siekia apie 8 000. Čia kyla diskusijos ir pyktis dėl vakcinos stygiaus.

Socialiniuose tinkluose dėl to dažniausiai kaltinama „nepajėgi“ ES. Pastaruoju metu vis garsiau skamba raginimai importuoti vakciną iš Rusijos ar Kinijos, kaip tai planuoja ir Vengrija.

Europos Sąjungai (ES) įsivėlus į ginčą su „AstraZeneca“ dėl vakcinos tiekimo, Rusija Bendrijai bano įpiršti savo preparatą. Antrąjį ketvirtį ES šalims galėtų būti pristatyta 100 mln. vakcinos „Sputnik V“ dozių, penktadienį Maskvoje pranešė valstybinis tiesioginių investicijų fondas, kuris finansuoja vakcinų programą ir prekiauja vakcina užsienyje.

Ja galėtų būti paskiepyta 50 mln. žmonių. Tačiau sąlyga yra, kad Europos vaistų agentūra (EVA) registruotų vakciną. Atitinkama paraiška jau pateikta.

Fondo duomenimis, tiekti vakciną ES būtų galima, kai Rusijoje bus paskiepyta didžioji dalis gyventojų. Šalis gyventojus vakcinuoja jau nuo gruodžio. Naujausiais duomenimis, vakciną Rusijoje iki šiol gavo daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų.

„Sputnik V“ vakcina jau registruota 15 šalių. Vengrija pirmoji iš ES valstybių užsisakė 2 mln. rusiško preparato dozių.

Rusija rugpjūčio viduryje registravo vakciną dar nesulaukusi svarbių bandymų pabaigos. Tai sukėlė tarptautinę kritiką. Nepriklausomų šios vakcinos tyrimų nėra.

Britų ir švedų farmacijos koncernas „AstraZeneca“ susiduria su vakcinos gamybos problemomis.

Vienas Europos Komisijos (EK) atstovas, komentuodamas Vengrijos sprendimą įsigyti rusiško preparato „Sputnik V“ sakė, kad ES nedraudžia atskiroms valstybėms narėms įsigyti Bendrijos centralizuotai nepatvirtintų vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos.

„Valstybės narės, jei nori, gali vesti derybas ir sudaryti sutartis su vakcinų kūrėjais, neminimais mūsų vakcinų strategijoje“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo atstovas spaudai sveikatos apsaugos klausimais Stefanas de Keersmaeckeris.

Jo teigimu, svarbiausia, kad į ES rinką patenkantys preparatai būtų saugūs.

„Štai kodėl primygtinai prašome, kad vakcinas analizuotų Europos vaistų agentūra (EVA)“, – pažymėjo EK atstovas.

Vis tik jis pabrėžė, jog įsigyjant į EK portfelį neįtrauktas vakcinas, bet kokia rizika ir atsakomybė tenka atitinkamos šalies valdžiai. Be to, platinti tokius medikamentus leidžiama tik leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje.

Kitas EK atstovas Ericas Mameris savo ruožtu paaiškino, jog kitų pasaulio regionų gamintojai gali siūlyti ES savo vakcinas, tačiau jas iš pradžių turi patvirtinti EVA. Gavus tokį patvirtinimą preparatas gali būti platinamas visoje Europos rinkoje.

Rusija rugpjūtį – keliais mėnesiais anksčiau nei varžovės Vakaruose – užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, pavadintą pagal Sovietų Sąjungos paleistą pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.

Tačiau šalis tokį žingsnį atliko dar nepradėjusi plataus masto klinikinių tyrimų. Dėl šios priežasties Vakarų ir kai kurie Rusijos ekspertai reiškė susirūpinimą dėl per didelės skubos kuriant šį preparatą, o kritikai jį apibūdino kaip priemonę Rusijos geopolitinei įtakai padidinti.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (460)