Europos Komisijos (EK) pirmininkė buvo viena iš tų, kurie per „Brexit“ derybas primygtinai tvirtino, kad Airijos sienos kontrolė gali sukelti pavojų taikiam salos susitarimui. Praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai įsigaliojo prekybos susitarimas su Jungtine Karalyste, dabar ES tapo ta, kuri nepaprastųjų situacijų atveju savo susitarime su Jungtine Karalyste grasina nustatyti ribojimus ir vienašališkai taikyti straipsnius.
Plūstelėjus pasipiktinimo bangai, pareigūnai, kurie uoliai dalyvavo sunkiose derybose dėl šių sutarčių ir su kuriais faktiškai nebuvo tartasi dėl U. Von er Leyen sprendimo, jautė, kad ES moralinis autoritetas griaunamas. Pasiūlymai greitai sulaukė vieningo pasipriešinimo tiek iš Dublino ir Londono, tiek iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir farmacijos pramonės.
Įvykiai, paskatinę sprendimą kontroliuoti Europoje gaminamų COVID-19 vakcinų eksportą, rodo, kad U. Von der Leyen komanda sunkiai atlaiko didžiulį spaudimą koreguoti stringančią vakcinacijos programą. Savaitės pradžioje sulaukę kritikos dėl pernelyg lėtų veiksmų, jie situaciją galimai tik dar labiau pablogino, imdamiesi pernelyg greitų žingsnių.
Be neryžtingos vakcinų programos, kuri gali kainuoti tūkstančius gyvybių ir milijardus praprastų gamybinių pajėgumų, U. von der Leyen ir jos komanda padarė realios žalos ES ir jos, kaip atvirų rinkų bei teisinės valstybės gynėjos, įvaizdžiui.
Kompetencijos klausimas
Keletas pareigūnų su apgailestavimu užsiminė, kad jos pirmtakas, Jeanas-Claude Junckeris, niekada nebūtų leidęs, kad situacija taptų tokia nekontroliuojama, ir iškėlė klausimą, ar U. von de Leyen neteks susigrąžinti kai kuriuos savo patarėjus siekiant suvaldyti laivą. Pasigirdo spekuliacijų, esą Europos sveikatos komisarė Stella Kyriakides gali būti padaryta atpirkimo ožiu.
Netgi artimiausias U. Von der Leyen ratas pripažįsta, kad buvo padaryta klaidų. Apie įžvalgumo stoką liudija ir tas faktas, kad Dublino pareigūnai apie planą sužinojo iš socialinės žiniasklaidos. Kai kas nerimauja, kad kilęs triukšmas galėjo padaryti neatitaisomos žalos kompleksiniams susitarimams, kuriais siekta užkirsti kelią „kietosios“ sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos atkūrimui, suduodant smūgį „Brexit“ sutarties ir ES kritikams.
Pasak vieno Briuselio pareigūno, štai kas nutinka, kai politiniai sprendimai priimami pernelyg greitai.
U. von der Leyen spaudos atstovo Erico Mamerio teigimu, tokia institucinė tikrovė: visi sprendimai keliauja per pirmininkės kabinetą ir komisarų kolegiją. Nė vienas sprendimas nepriimamas be kolegijos konsensuso, pridūrė jis.
U. von der Leyen ir jos komandai visomis išgalėmis stengiantis suvaldyti krizę, jų mąstymą formavo tebesitęsiantis konfliktas su Jungtinės Karalystės (JK) farmacijos bendrove „AstraZeneca“, kuriai Europa pagal sudarytą sutartį dar praėjusių metų rugpjūtį sumokėjo 336 mln. eurų (408 mln. JAV dolerių), kad ši galėtų greičiau išplėsti gamybą.
Naujienų agentūra „Bloomberg“ kalbėjosi su ES valdininkais ir nacionalinių vyriausybių atstovais, dauguma kurių išreiškė nusivylimą, pyktį ir apgailestavimą dėl to, kaip Komisija sprendžia situaciją. Bet visi jie buvo tvirtai įsitikinę, kad „Astra“ generalinis direktorius Pascalis Soriotas pasielgė jų atžvilgiu nesąžiningai, kai kas net užsiminė, kad „AstraZeneca“ pažeidė savo sutartį su bloku.
Ginčas, prasidėjęs pastangomis užtikrinti skaidrumą ir surinkti įrodymų prieš bendrovę, greitai peraugo į chaotišką drabstymąsi puvu, kuris, kaip kai kas baiminasi, gali išsivystyti į prekybos konfliktą įpusėjus pandemijai.
„Vakcinų uzurpacija“
„AstraZeneca“ krizę sukėlė kiek daugiau nei prieš savaitę, kai paskelbė mažinanti planuotą vakcinų tiekimą Europos Sąjungai 60 proc. iki 31 mln. dozių sutrikus gamybai Belgijoje esančioje gamykloje. Tuo pat metu vakcinų pristatymas Jungtinėje Karalystėje daugiau mažiau atitiko lūkesčius ir padėjo britų vakcinacijos programai įgyti pranašumą lenktynėse dėl vakcinų paskirstymo.
Naujausi duomenys rodo, kad ES suleido 2,6 dozės šimtui žmonių, palyginti su duomenimis Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Valstijose, atitinkamai, 12,5 ir 8,8 dozės. Pranešimai apie vakcinų pristatymo vėlavimus pasėjo baimę ir pasipiktinimą visame žemyne.
„Vakcinų diplomatija pavirto vakcinų uzurpacija“, – pareiškė Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovicius.
„AstraZeneca“ iš tiesų pasinaudojo savo ES tiekimo grandine JK sutarčiai vykdyti. Jungtinės Karalystės vakcinų darbo grupė gruodį pareiškė, kad dalis pirminių partijų Britanijai atkeliaus iš Vokietijos ir Nyderlandų, tuo tarpu Europos Parlamento narys, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos atstovas Peteris Liese pranešė, kad dar visai neseniai vakcina, keliaujanti į Jungtinę Karalystę, buvo pilstoma Vokietijoje.
Europos Sąjunga yra pasiryžusi atidžiau stebėti tokį judėjimą.
Remiantis diplomatine susitikimo depeša, su kuria susipažino „Bloomberg“, Komisijos sveikatos paslaugų tarnybos praėjusią savaitę pranešė narių valstybių ambasadoriams, kad pastaraisiais mėnesiais milijonai vakcinų buvo išsiųsta iš ES į eilę šalių, įskaitant JK, Kiniją, Izraelį ir Kanadą.
Kai kurie ES pareigūnai įtaria, kad bendrovei „AstraZeneca“ tenka atsakomybė dėl dalies tokių siuntų ir kad ji turėjo išsaugoti dozes, skirtas Europos pirkėjams. Bet jie neturi tai įrodančių faktų, nes gamintoja neskaido duomenų.
Eksporto kontrolė
Surinkti tokią informaciją – toks tikslas buvo iškeltas praėjusį pirmadienį, kai Komisijos prekybos tarnyba pradėjo rengti planus sukurti sistemą, kuri įpareigotų bendroves tiesiog žymėti savo vakcinų eksportą. Be to, būtų reikalaujama iš įmonių teikti duomenis apie eksportą, vykdytą nuo gruodžio mėnesio, taip būtų išaiškinta, kiek vakcinos dozių „AstraZeneca“ jau eksportavo.
„Mes neplanuojame taikyti eksporto draudimo ar eksporto ribojimų, – antradienį sakė ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis žurnalistams. – Tai skaidrumo klausimas.“
Kaip tik tuo metu „AstraZeneca“ vadovas nusprendė pereiti į puolimą, dalydamas interviu Europos laikraščiams, įskaitant ir „La Republica“ Italijoje. Pasak jo, pristatymai vėluoja iš dalies dėl to, kad ES sutartį su bendrove pasirašė vėliau nei Jungtinė Karalystė, ir atmetė kaltinimus spekuliacijomis.
„Aš esu europietis, man rūpi Europa, – sakė jis. – Todėl norime elgtis su Europa kiek tik įmanoma tinkamiausiai. Juk visa tai darome nesiekdami pelno, pamenate?“
Antradienio vakare spaudimas laikytis griežtesnio požiūrio ėmė stiprėti pirmiausia Vokietijoje, vėliau Prancūzijoje.
Trečiadienio vakare įtampa tarp abiejų pusių pasiekė tokį lygį, jog jau imta abejoti, ar tą vakarą numatytas pokalbis telefonu įvyks.
P. Sorioto interviu įsiutino pareigūnus ir nares-valstybes. Ambasadoriams tą dieną per spaudos konferenciją buvo pasakyta, kad „Astra“ generalinio direktoriaus tvirtinimai šokiruojantys ir nedera su sutartyje numatytais įsipareigojimais, teigiama diplomatinėje notoje, su kuria susipažino „Bloomberg“.
Vėliau per spaudos konferenciją sveikatos komisarė Stella Kyriakides atmetė vaistų gamintojos argumentus „pirmas atėjai, pirmas gavai“. „Tai gali suveikti kaimyninėse mėsinėse, bet ne sutartyse“, sakė ji.
Tuo metu U. von der Leyen nusprendė, kad Komisija turėtų pademonstruoti savo raumenis, ir dėmesys nukrypo į griežtesnį režimą, pagal kurį bendrovės, pasirašiusios sutartį dėl vakcinų tiekimo ES, būtų įpareigotos ne tik informuoti, bet ir gauti leidimą prieš eksportuodamos dozes už bloko ribų.
Serija apmaudžių klaidų
Vis dėlto ES komisarai, kurie paprastai priima sprendimus kolektyviai, akivaizdžiai susiskaidė dėl to, ar verta priimti tokį planą. Galiausiai sprendimą laikytis griežtesnės strategijos priėmė E. von der Leyen ir jos kabinetas.
O tada strimgalviais pulta rengti planą iki pačių įsivesto penktadienio termino. Skuba ir aplinkinis spaudimas lėmė ištisą grandinę šiurkščių klaidų.
Žurnalistai ketvirtadienį buvo sukviesti į specialią spaudos konferenciją, dar net prieš parengiant galutinį siūlymą, – to Komisija beveik niekada nedaro.
Penktadienio ryte ES paskelbė savo sutartį su „AstraZeneca“, su negrabiai suredaguotomis konfidencialiomis dalimis. V. Domobrovkiui ir S. Kyriakides buvo nurodyta pristatyti naujas nuostatas, dar prieš deramai patvirtinus kai kuriuos jų elementus, įskaitant ir sprendimo priėmimo sąlygas. Nors esminės dalys dėl Šiaurės Airijos buvo vėliau papildytos, visi svarbūs aukštesnio rango pareigūnai tame dalyvavo ir buvo susipažinę su planu, dar prieš jį paviešinus. Už galutinį pritarimą buvo atsakingas U. von der Leyen kabinetas.
Michelis Barnier, vadovavęs „Brexit“ deryboms, nedalyvavo priimant sprendimą, sakė vienas šaltinis, artimai susipažinęs su situacija. Kitas šaltinis teigė, kad kiti „Brexit“ darbo grupės nariai buvo sukviesti tik proceso pabaigoje ir jų buvo pasiteirauta, kaip informuoti Jungtinę Karalystę apie priemonę, dėl kurios jau buvo susitarta.
Kai naujiena apie mechanizmą galiausiai pateko į interneto erdvę, tiek Airijos premjeras Michealas Martinas, tiek Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas įpyko dėl sprendimo įvesti laikiną vakcinų eksporto kontrolę tarp ES ir Šiaurės Arijos ir išsakė rimtą susirūpinimą.
U. von der Leyen suskubo pasikalbėti telefonu tiek su M. Martinu, tiek su B. Johnsonu, mėgindama suteikti klausimui aiškumo.
Galiausiai ES pašalino nurodymą iš savo svetainės ir dar iki vidurnakčio buvo priversta atšaukti sprendimą laikinai sustabdyti dalies prekybos susitarimo su Jungtine Karalyste po „Brexit“ galiojimą.
Tačiau visa ši istorija buvo gardus kąsnelis kietojo ‚Brexit“ šalininkams Jungtinėje Karalystėje. Tomas Tugendhatas, nuosaikusis parlamentas iš B. Johnsono konservatorių partijos, pareiškė, kad šie įvykiai apnuogino ES požiūrį ir pademonstravo, kiek nedaug čia esama geranoriškumo.
Nors ES vykdomosios valdžios institucija nedavė eigos kontroversiškam straipsniui, ji visiškai nepašalino grėsmės, perspėdama savo papildomame pareiškime jog apsvarstys „visus instrumentus“, jeigu vakcinų eksporto draudimo nebus laikomasi.
Atnaujintoje plano versijoje, publikuotoje šeštadienio ryte, nebebuvo dalių dėl Šiaurės Airijos, bet joje vis dar užsimenama apie įtarimus, esą „AstraZeneca“ galėjo naudotis Airijos siena kaip slaptomis durimis transportuoti vakcinas nuo COVID-19 iš ES į Jungtinę Karalystę.
Gamintojai turės pateikti informaciją apie visas vakcinų dozes, paskirstytas nuo gruodžio 1-os dienos, įskaitant ir tas, kurios buvo išsiųstos į Šiaurės Airiją.
O Ursulai von der Leyen dabar, po vieno iš sunkiausių savo valdymo epizodų, belieka rinkti šukes.
Lucinda Creighton, buvusi Europos reikalų ministrė Dubline, itin glaustai įvertino pastarosios savaitės įvykius. „Katastrofa“, – rašė ji tviteryje.
