Sekmadienį tūkstančiai protestuotojų, nepaisydami valdžios perspėjimų, susirinko į demonstracijas nuo Vladivostoko iki Sankt Peterburgo. Protestai dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno suėmimo rengiami jau antrą savaitgalį iš eilės.
„OVD Info“ agentūra, kuri skelbia informaciją apie sulaikymus per opozicijos protestus, pranešė, kad buvo sulaikyta daugiau nei 5 300 žmonių – beveik 1 800 Maskvoje ir beveik 1 200 Sankt Peterburge.
Protestai, dėl kurių valdžia uždarė Maskvos centrą, surengti prieš teismo posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl bausmės A. Navalnui.
44-erių opozicionierius yra kaltinamas pažeidęs 2014 m. skirtos atidėtos bausmės sąlygas, jam gresia 2,5 m. nelaisvės.
Pirmadienį generalinė prokuratūra pranešime teigė remianti kalėjimų tarnybos prašymą pakeisti atidėtą A. Navalno laisvės atėmimo bausmę į realią.
Prancūzija ragina Vokietiją dėl A. Navalno atsisakyti Rusijos dujotiekio projekto
Prancūzija pirmadienį paragino Vokietiją atsisakyti svarbaus dujotiekio projekto su Rusija ir taip pareikšti protestą prieš rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sulaikymą.
„Visuomet sakydavome, kad itin abejojame dėl šio projekto su šiuo kontekstu“, – radijui „France Inter“ sakė Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as.
Konkrečiai paklaustas, ar Prancūzija nori, kad Berlynas atsisakytų šio projekto, C. Beaune'as atsakė: „Tikrai, mes tai jau sakėme.“
JAV ir kelios Europos šalys, tokios kaip Lenkija, kritikavo Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą į Vokietiją projektą „Nord Stream 2“ ir sakė, kad jis padidins Vokietijos ir Europos Sąjungos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų tiekimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai teberemia šį kontroversišką projektą, nepaisydama griežtos kritikos savo šalyje ir už jos ribų.
Pasak C. Beaune'o, Europos lyderiai svarsto naujas sankcijas Rusijai dėl prezidento Vladimiro Putino griežtų priemonių prieš sausio viduryje suimto A. Navalno vadovaujamą opoziciją.
Tūkstančiai žmonių ignoravo valdžios perspėjimus ir sekmadienį, jau antrą savaitgalį, dalyvavo masinėse protesto akcijose visoje Rusijoje prieš prezidento Vladimiro Putino garsiausio kritiko, kurio laukia teismas ir galbūt keleri laisvės atėmimo metai, areštą.
„Sankcijos jau paskelbtos,... bet turime pasakyti aiškiai: jų nepakaks“, – sakė C. Beaune'as.
„Svarstoma „Nord Stream“ galimybė“, – pridūrė jis, bet pripažino, kad šį sprendimą turi priimti Vokietija, „nes dujotiekis yra Vokietijoje“.
„Nord Stream 2“ priklauso Rusijos valstybinei bendrovei „Gazprom“, į jį yra investavusios kelios Europos bendrovės. Dujotiekio statyba buvo sustabdyta 2019 metų gruodį, kai Šveicarijos bendrovės laivai nutraukė darbus dėl JAV sankcijų grėsmės, ir „Gazprom“ buvo priversta bandyti jį užbaigti panaudodama savo turimus resursus.
Baltijos jūros dugnu klojamas „Nord Stream 2“ padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, tiekiamų rusiškų dujų apimtis.
Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio.
JAV smerkia šiurkščią Rusijos taktiką prieš protestuotojus, Rusija liepia nesikišti
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį pasmerkė Rusijos valdžią dėl jos „šiurkštaus“ atsako į visoje šalyje vykstančius protestus reikalaujant Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno paleidimo.
„JAV smerkia nuolatinį jau antrą savaitę besitęsiantį Rusijos valdžios vykdomą šiurkščios taktikos naudojimą prieš taikius protestuotojus ir žurnalistus, – savo oficialioje tviterio paskyroje parašė A. Blinkenas. – Mes dar kartą raginame Rusiją paleisti visus asmenis, suimtus dėl naudojimosi savo žmogaus teisėmis.“
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad JAV valstybės departamentas ir JAV ambasada Maskvoje nustotų kištis iš vidinius Rusijos reikalus.
„Reikalaujame nutraukti kišimąsi į suverenių valstybių reikalus ir primename apie atsakomybę, – nurodoma Rusijos URM feisbuko paskyroje išplatiname pareiškime, reaguojant į JAV pareiškimą dėl protestų Rusijoje. – Šiurkštus Jungtinių Valstijų kišimasis į Rusijos vidinius reikalus – toks pat įrodytas faktas, kaip ir Vašingtono kontroliuojamų internetinių platformų melagienų skleidimas ir raginimai rengti nesankcionuotas akcijas.“
„JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno parama įstatymo pažeidimams – dar vienas Vašingtono užkulisinio vaidmens patvirtinimas“, – pažymėjo Rusijos URM.
ES pasmerkė „masinius sulaikymus“ protestuose, skirtuose A. Navalnui palaikyti
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė smerkiantis „masinius sulaikymus ir neproporcingą jėgos panaudojimą“ prieš protestuotojus ir žurnalistus sekmadienį Rusijoje.
Įrašė tviteryje J. Borrellas pridūrė: „Rusija turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“.
„Smerkiu #Rusijoje šiandien dar kartą vykusius masinius sulaikymus ir neproporcingą jėgos panaudojimą prieš protestuotojus ir žurnalistus“, – tviteryje parašė Borrellis.
„Žmonės turi galėti pasinaudoti savo teise į demonstracijas, nebijodami represijų. Rusija turi vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
J. Borrellis nuo ateinantį ketvirtadienį turėtų atvykti į Maskvą dėl derybų ES ir Rusijos santykių klausimu, kurių metu, manoma, jis spaus Kremlių paleisti Kremliaus kirtiką A. Navalną.
A. Navalnas buvo sulaikytas Maskvos oro uoste, kai jis sausio 17 dieną sugrįžo į Rusiją iš Vokietijos, kur jis gydėsi po to, kai buvo apnuodytas sovietų mokslininkų sukurta kovine medžiaga „Novičiok“.
Trijų dienų J. Borrellio kelionė į Rusiją – pirmoji Briuselio aukščiausio rango pasiuntinio nuo 2017 metų – sulaukė kai kurių iš 27 bloko valstybių kritikos, nerimaujančių, kad tai nusiųs neteisingą signalą Maskvai.
Visgi jis primygtinai tvirtina esąs pasirengęs duoti „aiškią žinią“ savo kolegai Sergejui Lavrovui, kai susitiks.
Kai kurios ES valstybės kelia sankcijų klausimą dėl represijų, tačiau kol kas blokas laukia, kad sužinotų, ar bus paleistas garsiausias prezidento Vladimiro Putino oponentas Rusijoje.
Spalio mėnesį ES užšaldė šešių aukštų Rusijos pareigūnams turtą ir uždraudė įvažiuoti dėl „cheminio ginklo naudojimo pasikėsinant“ į A. Navalną.
ES santykiai su Maskva pablogėjo dėl Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje kurstymo 2014 metais.
J. Borrellis, kuris taip pat ketina susitikti su Rusijos pilietinės visuomenės atstovais, siekia pasinaudoti Kremliaus pagalba siekiant atgaivinti 2015 metų branduolinį paktą su Iranu.
Jis siekia, kad Maskva darytų įtaką Teheranui, naujajam JAV prezidentui Joe Bidenui svarstant dėl prisijungimo prie susitarimo iš naujo.
