Įvairias grupes ir judėjimus remiantys aktyvistai rengia protestus dešimtyse Prancūzijos miestų. Tarp jų buvo ir prieš prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybę pasisakančio „geltonųjų liemenių“ judėjimo šalininkų, taip pat kitų, raginančių apsaugoti kultūros sektorių, patiriantį didelį spaudimą per koronaviruso pandemiją.
„Šiandien išeiti turiu dvi priežastis – visaapimantį saugumo įstatymą, taip pat palaikyti kultūrą“, – sakė 24 metų valstybės tarnybos stažuotoja, vardu Kim.
„Daug parduotuvių atidarytos, metro – sausakimšas, bet kultūros objektai uždaryti, nors galime naudotis apsauginėmis priemonėmis“, – pridūrė ji.
Tarp protestuotojų taip pat buvo jaunuolių, raginančių leisti rengti reivo vakarėlius, panašius į organizuotą Bretanėje metų pradžioje ir pritraukusį 2,4 tūkst. dalyvių.
Demonstrantai taip pat piktinasi įstatymo projektu, kuriuo siūloma uždrausti filmuoti policijos veiklą, nors valdančioji E. Macrono partija LREM žadėjo šį teisės aktą perrašyti.
Žmonės taip pat protestuoja prieš įstatymo nuostatas, numatančias tokių sekimo priemonių kaip dronai ir pėsčiųjų stebėjimo kameros naudojimą.
Įtampa dėl šio klausimo pasidėjo pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kai baltieji policininkai lapkričio 21 dieną sumušė vieną neginkluotą juodaodį muzikos prodiuserį jo studijoje Paryžiuje. Daugelis piktinosi, kad numanomos pastangos mažinti policijos atskaitingumą žymi E. Macrono politikos posūkį į dešinę.
Šeštadienį rengiamų protestų dalyvių skaičių pastebimai sumažino nepalankūs orai ir suvaržymai dėl COVID-19 pandemijos.
Prancūzijoje nuo pandemijos pradžios mirė daugiau kaip 75 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Daugelis baiminasi, kad šaliai gresia trečias nacionalinio masto uždarymas.
Paryžiuje didelė Respublikos aikšte buvo tik pusiau užpildyta žmonių, sakė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai. Dar apie 3 000 žmonių išėjo į gatves pietiniame Monpeljė mieste.
Šimtai protestuotojų dalyvavo panašiose eitynėse kituose miestuose.
Vyriausybė argumentuoja, kad siūlomas įstatymas yra būtinas, nes policijos pareigūnai dažnai tampa išpuolių taikiniais, taip pat sulaukia raginimų socialiniuose tinkluose su jais susidoroti.
Tačiau Prancūzijos žiniasklaida sako, kad „naujuoju nacionaliniu teisėsaugos planu“ naudojamasi siekiant suvaržyti žurnalistų ir socialinių tinklų vartotojų teises nušviesti demonstracijas.
Siūlomas saugumo įstatymas jau yra priimtas Nacionalinio Susirinkimo, o kovą jį nagrinės Senatas – aukštieji parlamento rūmai.