Valstybės sekretorius Antony Blinkenas „kuria atsidavusią komandą, rinkdamasis iš blaiviai padėtį vertinančių ekspertų, pasižyminčių nuomonių įvairove“, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.
„Šiai komandai kaip mūsų specialusis pasiuntinys Iranui vadovaus Robas Malley, atnešantis į šį postą sėkmės derantis dėl suvaržymų Irano branduolinei programai patirtį“, – pabrėžė jis.
R. Malley, A. Blinkeno vaikystės draugas, pastaruoju metu vadovavo nepriklausomai nevyriausybinei organizacijai „International Crisis Group“, daugiausiai susitelkusiai į pastangas spręsti konfliktus.
Anksčiau jis buvo vienas svarbiausių derybininkų, galingosioms šalims tariantis su Iranu dėl jo branduolinės programos suvaržymų, siekiant užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti atominių ginklų. 2015 metų sutartimi Teheranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę veiklą mainais į ekonominių sankcijų sušvelninimą.
Ši sutartis buvo sudaryta, kai JAV prezidentas buvo Barackas Obama, o J. Bidenas tuomet buvo jo viceprezidentas.
Tačiau 2018 metais B. Obamos įpėdinis Donaldas Trumpas vienašališkai išvedė Vašingtoną iš šio susitarimo ir grąžino griežtas sankcijas Teheranui. Respublikonas lyderis argumentavo, kad sutartis neapribojo Irano „destabilizuojamo“ vaidmens Vidurio Rytuose.
Šią savaitę A. Blinkenas patvirtino, kad naujoji JAV administracija nusiteikusi vėl laikytis Bendro išsamių veiksmų plano (JCPOA), bet tik tuo atveju, jeigu susitarimo sąlygas vykdys Teheranas.
Iranas liovėsi laikytis dalies įsipareigojimų pagal JCPOA, protestuodamas prieš D. Trumpo sankcijas. Dabar šiitiška respublika sako, kad būtent J. Bidenas turi parodyti iniciatyvą taisant padėtį, nes Vašingtonas pirmasis pasitraukė iš sutarties.
„International Crisis Group“, pateikusi pluoštą rekomendacijų J. Bidenui dar prieš paskiriant R. Malley į naujas pareigas, siūlė Jungtinėms Valstijos ir Iranui laikytis kombinuoto požiūrio – kad naujoji administracija įsipareigotų atšaukti sankcijas, o Teheranas sutiktų su grįžimo prie sutarties laikymosi kalendoriumi.
J. Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį atkreipė dėmesį, kad per D. Trumpo kadenciją Iranas išplėtė savo branduolinę veiklą, ir pabrėžė, kad pastangos atkurti JCPOA numatytus apribojimus diplomatinėmis priemonėmis naujajam JAV prezidentui yra „kritinis ankstyvasis prioritetas“.
„Vanagų“ kritika
R. Malley proizraelietiškų „vanagų“ taikiklyje atsidūrė dar dirbdamas buvusio prezidento Billo Clintono pasiuntiniu Artimiesiems Rytams, kai viename dienraštyje „The New York Times“ paskelbtame straipsnyje diplomatas atmetė, anot jo, smarkiai perdėtus pareiškimus, esą tuomečiam palestiniečių lyderiui Yasserui Arafatui tenka visa kaltė už Kemp Deivido taikos susitarimų nesėkmę.
Dar prieš iškeliant jį kaip kandidatą tapti pasiuntiniu deryboms su Iranu, gandai apie galimą R. Malley paskyrimą išprovokavo rinkimus pralaimėjusio D. Trumpo šalininkų griežtą kritiką.
„Itin neramina, kad prezidentas Bidenas svarstytų paskirti Robą Malley vadovauti politika Irano atžvilgiu“, – praeitą savaitę per „Twitter“ parašė respublikonas senatorius Tomas Cottonas.
„Malley jau seniai žinomas dėl savo palankumo Irano režimui ir nusiteikimo prieš Izraelį. Ajatolos negalėtų patikėti savo sėkme, jeigu būtų pasirinktas būtent jis“, – pridūrė T. Cotton, D. Trumpo sąjungininkas, anksčiau siūlęs subombarduoti Iraną.
JAV akademikas Xiyue Wangas, anksčiau pakliuvęs į kalėjimą Irane, kai vykdė ten istorinius tyrimus, dar aštriau kaltino R. Malley nesiėmus pakankamų veiksmų jį išvaduoti, kai diplomatas dirbo B. Obamos administracijoje.
Xiyue Wangas sakė, kad R. Malley paskyrimas atskleidžia, jog A. Blinkeno raginimai stiprinti JCPOA ir spręsti žmogaus teisių padėties Irane klausimą tėra „tušti žodžiai“.
„Tiek iš Obamos, tiek iš Trumpo požiūrio į Iraną reikia pasimokyti. Pono Malley paskyrimas siunčia signalą Teheranui, kad JAV tiesiog metasi nuo vienos kraštutinės politikos prie kitos“, – pabrėžė jis.
Tačiau ketvirtadienį paskelbtame laiške, pasirašytame apie 200 buvusių pareigūnų ir aktyvistų, reiškiamas palaikymas R. Malley ir atmetama niekuomet diplomatinių priemonių nepalaikančių veikėjų „šmeižto taktika“.
„Kaltinantys Malley prielankumu Islamo Respublikai neturi menkiausio supratimo – arba visiškai nesidomi – tikrąja diplomatija, reikalaujančia šaltakraujiško supratimo apie kitos pusės motyvus ir žinojimo, kuris gali būti įgytas tik dialogu“, – sakoma kreipimesi.
Dienraščio „The Washington Post“ žurnalistas Jasonas Rezaianas, irgi kalintas Irane, sakė, kad R. Malley atliko esminį vaidmenį dėl jo paleidimo 2016 metais. Reporteris sakė ištisas valandas kalbėjęsis su šiuo diplomatu ir kitais veikėjais, dabar dirbsiančiais J. Bideno administracijoje.
„Paprastai tariant, kalbant apie derybas su Iranu įvairiais klausimais, pradedant strateginiais ir baigianti susijusiais su žmogaus teisėmis, ši komanda turi nepalyginamai daugiau patirties nuo pat pirmosios darbo dienos negu Trump administracija sugebėjo sukaupti per ištisus ketverius metus“, – savo straipsnyje „The Washingon Post“ rašo J. Rezaianas.