Kaip teigia britų žurnalistai, amerikiečių kariai nusprendė imtis tokios operacijos baimindamiesi, kad priešlėktuvinės gynybos kompleksas gali atsidurti nelegalia prekyba ginkluote užsiimančių valdžios nekontroliuojamų grupuočių rankose. „The Times“ duomenimis, perkėlimas atliktas dar praeitų metų liepą.
Skelbiama, kad „Pancir“ kompleksą iš Rusijos įsigijo Jungtiniai Arabų Emyratai. Pastarieji jį perdavė generolo Khalifos Haftaro pajėgoms, kovojančios prieš JT pripažįstamos Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) pajėgas.
Ginkluotė perimta aviacijos bazėje prie Tripolio per Turkijos palaikomų Laikinosios nacionalinės Libijos tarybos pajėgų atsakomąją operaciją.
„The Times“ apie komplekso perkėlimą į amerikiečių bazę rašo kaip apie eilinę neviešą Jungtinių Valstijų operaciją kovoje su Rusijos įtaka Libijoje. Kaip teigiama, amerikiečiai perspėjo Libijos valdžią apie tai, kad šalyje veikia su „Putino virėju“ Jevgenijumi Prigožinu siejami politinių technologijų ekspertai (du buvo sulaikyti, kalėjime praleido kiek ilgiau nei metus ir tik neseniai buvo paleisti į laisvę).
Be to, Jungtinių Valstijų karinių struktūrų vadovybė publikavo įrodymų, jog mūšiuose Kh. Haftaros pajėgų pusėje pastebėta Rusijos pagamintų karo lėktuvų.
Neįvardijamas Rusijos atstovas, kurį cituoja „The Times“, teigia, kad Maskva apie priešlėktuvinės gynybos komplekso likimą žino, tačiau nemano, kad tai, jog jis atsidūrė amerikiečių rankose, yra didelė problema, nes eksportui skirtą „Pancir“ versiją amerikiečiai galėjo išnagrinėti ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Interfax“ cituoja Karo mokslų akademijos viceprezidentą Sergejų Modestovą, kuris teigia, kad tai, kas nutiko, Rusijos karinėms pajėgoms rimtų padarinių neturės.
„Norint ką nors gerai perprasti ir realizuoti, amerikiečiams prireiks laiko, gautos žinios bus naudojamos prieš tuos, kurie naudojasi „Pancir“ eksportui skirta versija. Per tą laiką Rusija pasiekusi didžiulį progresą“, – teigia jis
Anksčiau skelbta, kad per mūšius Libijoje vienas iš „Pancir“ priešlėktuvinės gynybos kompleksų buvo sunaikintas.
JAV ragina Rusiją ir Turkiją nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Libijos
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paragino Rusiją ir Turkiją nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Libijos, šioms šalims ignoruojant nustatytą pajėgų išvedimo terminą.
Šis raginimas žymi Vašingtono nusiteikimą ryžtingiau vykdyti savo politiką naftos turtingos Libijos atžvilgiu dirbant naujai prezidento Joe Bideno administracijai.
„Raginame visas trečiąsias šalis, įskaitant Rusiją, Turkiją ir JAE (Jungtinius Arabų Emyratus), gerbti Libijos suverenitetą ir nedelsiant nutraukti bet kokią karinę intervenciją Libijoje“, – laikinasis JAV ambasadorius prie Jungtinių Tautų Richardas Millsas pareiškė per JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Libijos, kur po Muammaro Kadhafi nuvertimo dešimtmetį nesiliauja kovos.
Pagal pernai spalio 23 dieną pasirašytą JT remiamą paliaubų susitarimą, užsienio pajėgos ir samdiniai turėjo per tris mėnesius pasitraukti iš Libijos. Šis terminas baigėsi šeštadienį, tačiau kol kas apie kokį nors pajėgų judėjimą nepranešta ir jis nestebimas vietoje.
„Remdamiesi spalį pasirašytu paliaubų susitarimu, raginame Turkiją ir Rusiją nedelsiant pradėti savo pajėgų išvedimą iš šalies ir jų samdomų, finansuojamų, dislokuotų Libijoje užsienio samdinių bei palaikančių pajėgų atitraukimą“, – sakė R. Millsas.
JT vertinimu, Libijoje yra maždaug 20 tūkst. užsienio karių ir samdinių, padedančių besivaržančioms stovykloms: JT pripažįstamai NSV Tripolyje ir maršalo Khalifos Haftaro pajėgų palaikomai administracijai rytinėje šalies dalyje.
Pasak JT, Kh. Haftarą remia JAE, Egiptas ir Rusija, ypač – su prezidentu Vladimiru Putinu siejamos privačios karinės bendrovės „Vagner“ samdiniai. NSV palaiko Turkija ir Sirijos sukilėliai, perkelti į Libiją.
Tarp Libijoje esančių samdinių yra po kelis tūkstančius kovotojų iš Sirijos ir Sudano, taip pat tūkstantis iš Čado, sakė vienas anonimiškai kalbėjęs diplomatas.
R. Millso pareiškimas parodė aiškesnį J. Bideno vadovaujamų Jungtinių Valstijų politikos kursą. J. Bideno pirmtakas Donaldas Trumpas vienu metu, regis, rėmė Kh. Haftarą, nors jo administracijai baigiant darbą JAV oficialiai laikėsi pozicijos, kad visos užsienio pajėgos turi pasitraukti iš Libijos, kaip numato JT remiamas paliaubų susitarimas.
Rusija tvirtina, kad jos kontingento Libijoje nėra.
„Libijoje nėra mūsų karinio personalo ar karių. Todėl nėra jokios Rusijos karinės intervencijos Libijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos misijos atstovas.
„Jei ten esama rusų samdinių – o tokios galimybės negalime visiškai atmesti – jų išvedimu turėtų pasirūpinti tie, kas juos pasamdė“, – pridūrė jis.
