Ne pelno organizacijos „Global Fishing Watch“ atliktas tyrimas parodė, kad bendras dienų, kurias Šiaurės Korėjos laivai praleido žvejodami kalmarus Rusijos vandenyse, skaičius sumažėjo 95 proc.: nuo 146 800 iki 6 600. Gerokai susitraukė ir kalmarų žvejybos apimtys pačios Šiaurės Korėjos teritoriniuose vandenyse, rašo CNN.

Minėtieji žvejybos laivai priklauso vadinamajam „šešėliniam“ Šiaurės Korėjos laivynui. Laivai taip praminti todėl, kad viešai netransliuoja savo buvimo vietos ir nepasirodo viešose stebėjimo sistemose, dažnai pažeisdami tarptautines jūrų taisykles. Daugybė šių laivų, kurie yra prastai parengti tolimoms kelionėms, pastaraisiais metais buvo išmesti į Japonijos pakrantes. Kartais juose būdavo randama žuvusių jūreivių.

Sekdama kalmarų žvejybos laivų skaičių žvejybos sezono, trunkančio nuo gegužės iki lapkričio, metu, organizacija „Global Fishing Watch“ pasitelkė palydovinius vaizdus ir kitas jūrų stebėjimo technologijas. Kalmarų žvejyba – viena paprasčiausių operacijų, kurią galima stebėti iš toli, nes ji dažniausiai vykdoma naktį naudojant galingą apšvietimo įrangą.

Kalmarai yra populiarūs visoje šiaurės rytų Azijoje. Auganti jų paklausa pastaruoju metu kelia pavojų ir taip nykstančių kalmarų išlikimui, pažymi „Global Fishing Watch“. Šiaurės Korėjoje kalmarai rauginami, marinuojami, kepami ant grotelių ar keptuvėje ant didelės ugnies arba džiovinami ir patiekiami kaip užkandis.

Šiaurės Korėjos žvejų laivai prie Pietų Korėjos pakrančių apsaugos laivo

„Global Fishing Watch“ duomenų mokslininkas Jaeyoonas Parkas teigia, kad precedento neturintis žvejybinių laivų skaičiaus sumažėjimas, panašu, yra sugriežtintos atvykimo ir išvykimo kontrolės, kurią Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ėmė taikyti siekdamas į šalį neįsileisti COVID-19, rezultatas.

Ekspertų manymu, Kim Jong Unas praėjusiais metais aklinai užvėrė Šiaurės Korėjos sienas ir nutraukė paskutinius gležnus ryšius su išoriniu pasauliu, nes, puikiai žinodamas apie silpną Pchenjano sveikatos apsaugos sistemą, suprato, kad koronaviruso protrūkis gali tiesiog nusiaubti šalį.

Šiaurės Korėja tvirtina, kad šalyje neužfiksuotas nė vienas COVID-19 atvejis, tačiau ekspertai neabejoja, jog tokie teiginiai tėra propaganda. Tačiau didelių viruso bangų šalyje, panašu, visgi išvengta. Taip nutiko dėl griežtų kovos su epidemija priemonių, žmonių judėjimo kontrolės ir užvertų sienų.

Tiesa, šios prevencinės priemonės pasirodė esančios brangios. Prekyba tarp Pekino ir Pchenjano – gelbėjimosi ratas ekonomikai, daugelio ekspertų manymu, būtinas Šiaurės Korėjai, jei nori apsaugoti gyventojus nuo bado – 2020-aisiais smuktelėjo daugiau nei 80 proc., rodo pirmadienį paskelbti Kinijos muitų tarnybos duomenys.

Kim Jong Unas

Maisto stygių Šiaurės Korėjoje šiuo metu patiria beveik 10,1 mln. žmonių, jiems „skubiai būtina pagalba maistu“, teigiama 2020-ųjų balandį paskelbtoje Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ataskaitoje.

Pchenjanui dėl netinkamo ekonominio valdymo, tarptautinių sankcijų, dirbamos žemės stokos ir šiuolaikiškos žemės ūkio įrangos trūkumo dažnai nepavyksta tinkamai pasirūpinti, kad šalies gyventojai nebadautų. Tačiau dabar dėl sugriežtintų pasienio ribojimų ir smarkių liūčių, šią vasarą užtvindžiusių dirbamą žemę ir sunaikinusių pasėlius, situacija neabejotinai dar labiau pablogėjo.

Nors atrodytų, kad dabar maisto įsigyti neturėtų būti sudėtinga, tiekimo procesą varžo didesnė įtampa nei bet kada nuo pat dešimtąjį dešimtmetį šalį siaubusio bado, teigia Chadas O'Carrollis, tyrimų ir politinių konsultacijų kompanijos „Korea Risk Group“ vadovas.

„Galime drąsiai tvirtinti, kad visoje šalyje masiškai stinga kai kurių rūšių maisto produktų“, – sakė Ch. O'Carrollis.

Šiaurės Korėjos žvejų laivai, užfiksuoti Japonijos pakrančių apsaugos laivo

Žvejyba toli nuo namų

Dėl apkrovimo Šiaurės Korėjos žvejai už šalies teritorinių vandenų ribų dažnai veikia nelegaliai.

Pchenjanas, kaip manoma, teritorines žvejybos teises pardavė kitoms šalims, nepaisant fakto, kad žvejyba Šiaurės Korėjos vandenyse ar prekyba čia sugauta žuvimi pažeidžia tarptautinę teisę, teigia Jungtinių Tautų tyrėjai.

Prekyba, kurios vertė, kaip skaičiuojama, buvo apie 300 mln. dolerių (apie 246 mln. eurų) per metus, 2017 m. sulaukė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų. Tai buvo bandymo nubausti Kim Jong Uno režimą už tais metais nuolat vykdytus balistinių raketų bandymus dalis.

2020-aisiais „Global Fishing Watch“ paskelbtas pažangus tyrimas parodė, kad Šiaurės Korėjos vandenyse veikė su Kinija siejami kalmarų žvejybos laivai, išstūmę pačios Šiaurės Korėjos laivyną ir privertę daugybę išgverusių laivelių plaukti toliau nuo namų bei pakliūti į atšiauresnius ir pavojingesnius vandenis.

Šiaurės Korėjos žvejų laivai

Daugelis tokios kelionės neišgyveno.

„Global Fishing Watch“ mokslininkas J. Parkas teigia, kad kalmarų žvejyba 2020-aisiais Rusijos ir Šiaurės Korėjos teritoriniuose vandenyse smarkiai sumažėjo. „Global Fishing Watch“ nustatė, kad sezono piko metu nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos Šiaurės Korėjos vandenyse buvo 50 proc. mažiau laivų iš Kinijos nei tuo pat laiku ankstesniais metais.

Tačiau šiuo privalumu Šiaurės Korėjos kalmarų žvejybos laivai nepasinaudojo. Šiaurės Korėjos laivų kalmarų žvejyba jos pačios teritoriniuose vandenyse nesuintensyvėjo, tad paprastai gausus kalmarų tiekimas Šiaurės Korėjai 2020-aisiais veikiausiai „apskritai sunyko“, sako J. Parkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (162)