Apie Tashi Wangchuko paleidimą pranešė rašytojų asociacija „PEN America“ ir organizacija „International Campaign for Tibet“ (ICT). Oficialių komentarų šiuo klausimu nebuvo, Tashi Wangchuko advokatas neatsakė į skambučius.

Tashi Wangchukas buvo sulaikytas 2016 metų sausio 29 dieną, pasirodžius jo komentarams, kuriuose jis, regis, skundėsi dėl tibetiečių kultūros ir kalbos erozijos griežtai saugomame Tibeto regione.

Tashi Wangchukas nesulaukė teisingo teismo ir yra „Kinijos valdžios platesnio masto kampanijos griežtai varžyti etninių mažumų teises“ auka, sakoma PEN atstovo Stepheno Fee pareiškime.

Dabar Tashi Wangchuką penkerius metus turi stebėti policija, šiuo laikotarpiu jis taip pat neturės politinių teisių.

Teisių gynimo grupės smerkė jo nuteisimą ir sakė, kad šis vyras, kuriam dabar 37-eri, neįvykdė jokio nusikaltimo nei pagal tarptautinę teisę, nei pagal Kinijos konstituciją.

Tashi Wangchukas buvo sulaikytas praėjus dviem mėnesiams po to įrašo ir drauge paskelbto straipsnio. Jis nepripažino kaltės dėl separatizmo kurstymo.

Ši byla akcentavo, kad autoritarinei vyriausybei su etninėmis mažumomis susiję klausimai yra itin opūs. Ypač tai pasakytina apie tibetiečius ir uigūrus, gyvenančius Sindziango regione Kinijos šiaurės vakaruose. Byla taip pat parodo, kaip rizikuoja Kinijos piliečiai, jei užsienio žiniasklaidai kritikuoja vyriausybės politiką.

2015 metais „The New York Times“ nufilmuotas devynių minučių įrašas buvo pateiktas kaip vienintelis įrodymas prieš Tashi Wangchuką. Įraše pasakojama, kaip Tashi Wangchukas bandė patraukti į teismą vietos pareigūnus, neleidžiančius tibetiečiams mokytis gimtąja kalba ir puoselėti budistų kultūros. „The New York Times“ interneto svetainė Kinijoje yra blokuota.

Dokumentiniame filme krautuvininku vadinamas Tashi Wangchukas pagrindine Kinijos mandarinų kalba pasakoja apie „spaudimą ir baimę“, kuriuos jaučia tibetiečiai, ir savo susirūpinimą, kad jų kultūra naikinama atkakliai išstumiant kalbą.

Himalajuose esantis Tibeto regionas yra praktiškai nepasiekiamas užsienio žiniasklaidai. Kaip ir dėl Sindziango, dėl Tibeto teisių gynimo grupės praneša apie dažnus sulaikymus, ekonominį nušalinimą, dusinančią saugumo kontrolę ir didelį spaudimą kultūriškai ir lingvistiškai asimiliuotis su Kinijos gyventojų daugumą sudarančiais etniniais hanais, taip pat būti lojaliems valdančiajai Komunistų partijai.