Ši Viduržemio jūros sala lapkritį panaikino vadinamųjų auksinių pasų schemą, kai televizija „Al Jazeera“ parodė dokumentinį filmą, kuriame matyti, kaip tarpininkais apsimetę žurnalistai padeda vienam kinų verslininkui su kriminaline praeitimi, norinčiam gauti Kipro pasą.
Parlamento pirmininkas Demetris Siluris, slapta nufilmuotas bandantis padėti bėgliui investuotojui gauti pasą, vėliau atsistatydino, nors atkakliai tvirtino nepadaręs jokių pažeidimų.
„Al Jazeera“ pranešė, kad dešimčių pasus bandžiusių gauti asmenų atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai, jiems taikomos tarptautinės sankcijos, o kai kurie net atlieka laisvės atėmimo bausmes.
Ketvirtadienį vakare per televiziją paskelbtame kreipimesi prezidentas sakė, kad priemonės, apie kurias ketinama paskelbti penktadienį, bus „didžiausia intervencija per Kipro Respublikos istoriją, skirta sukurti stipriausią įmanomą apsaugos nuo korupcijos tinklą“.
Nikosija ilgą laiką buvo spaudžiama Briuselio reformuoti minėtą schemą, būgštaujant, kad ji padeda organizuoto nusikalstamumo struktūroms prasiskverbti į Europos Sąjungą.
Kipras savo ruožtu tvirtino, kad ji padėjo pritraukti didelių investicijų po 2013 metų ekonominės krizės šioje Viduržemio jūros saloje.
Kipras išdavė tūkstančius pasų pagal šią schemą, leidusią investuotojams gauti pasą mainais į 2,5 mln. eurų investicijų. Ši schema Kipro iždą papildė maždaug 7 mlrd. eurų.
Programą taip pat lydėjo kaltinimai dėl pinigų plovimo.
N. Anastasiades ketvirtadienį atmetė kaltinimus, esą jis turėjo asmeninės naudos iš šios schemos per jo šeimos advokatų kontorą. Visgi prezidentas pripažino, jog buvo padaryta klaidų.
„Aš matau šios schemos ydas ir silpnąsias vietas, susijusias su stebėjimu bei priežiūra“, – sakė jis.
Pasak prezidento, nuo 2007 metų, kai ši schema buvo pradėta įgyvendinti, iki pernai lapkričio, kai jos buvo atsisakyta, vyriausybė nekart ją reformavo.
Kipras šiuo metu tiria, kaip buvo išduodami pasai, kokiems asmenims ir kokiomis aplinkybėmis.