M. Brinkmann, kaip ir viruso plitimo dinamikos modeliuotojas Michaelis Meyeris-Hermannas, įeina į Angelos Merkel patarėjų pandemijos klausimais komandą. Dabar ir ant jų krito revoliuciniai „ZeroCovid“ atšvaitai. Nes, kaip pastebi ne vienas politinis komentatorius, „ZeroCovid“ aktyvistai užsimojo po pandemijos priedanga pakeisti nekenčiamą sistemą.
Sausio viduryje startavusi „ZeroCovid“ iniciatyva siūlo visoje Europoje „uždaryti fabrikus, biurus, įmones, statybų aikšteles, mokyklas, o darbo prievolę atšaukti“, – žodžiu, „sustabdyti visas išgyvenimui nebūtinas veiklos sritis, ypač ekonomiką“, taip iki minimumo sumažinant žmonių kontaktus.
Šis „solidarus karantinas“ turėtų tęstis tol, kol Europoje nebeliks nė vieno užsikrėtusio koronavirusu.
Susidariusioms milžiniškoms išlaidoms padengti visoje ES turėtų būti įvestas mokestis, kurį mokėtų įmonės iš savo pelno ir turtingiausi asmenys. Juk, pasak „ZeroCovid“ autorių, Europos visuomenės yra sukaupusios didžiulius turtus, kuriuos „pasisavino“ nedidelė grupelė žmonių.
Štai, dar keletas įdomesnių „ZeroCovid“ punktų: karantino metu uždarytų įmonių darbuotojams „atlyginimas turi būti visiškai kompensuojamas solidariu finansavimu“; benamiai turi būti apgyvendinti ištuštėjusiuose viešbučiuose; visas sveikatos ir slaugos įstaigas būtina suvalstybinti; vakcinas nuo kovido būtina „atimti iš privataus pelno įmonių“, jos turi „priklausyti visai žmonijai“, nes yra „kūrybingo daugelio žmonių bendradarbiavimo produktas“.
Pusiau autoritarinės fantazijos
Kaip matyti, „ZeroCovid“ aktyvistai užsimojo pasaulį išvaduoti ne tik nuo viruso, bet ir nuo „išnaudotojiško kapitalo“.
Neatsitiktinai šis kovos su pandemija planas sulaukė didžiulio pritarimo iš „revoliucinės kairės“. Antai portalas „Klasė prieš klasę“ jau ir taip radikalius iniciatyvos reikalavimus dar labiau užaštrino, tiesiog Lenino stiliumi užsibrėždamas: „Todėl reikia siekti, kad karantinas pultų kapitalo interesus“.
Iniciatyvai pritariantis kairuoliškas laikraštis „Neues Deutschland“ piktinosi, kad kapitalizme vyriausybei rūpi tik pelno užtikrinimas, o ne žmogus ir apgailestavo, kad „ZeroCovid“ planui įgyvendinti „nesama realios galios bazės“.
Tiesa, ir kairiajame medijų sparne „ZeroCovid“ kampanija sukėlė negerų įtarimų: kairuoliškas dienraštis „Tageszeitung“ tokią kovos su pandemija programą pavadino „pusiau autoritarinėmis fantazijomis“, o „Süddeutsche Zeitung“ komentatoriui iniciatyvos reikalavimai „priminė Venesuelą“.
Po „ZeroCovid“ emblema susibūrė tikra „laisvės skeptikų, panūdusių visiškai suparalyžuoti visuomenę ir ekonomiką, koalicija“, – pasipiktinimo neslėpė dienraščio „Die Welt“ vyriausiasis redaktorius Ulfas Poschardtas.
„Krizė jiems labai pravarti, kad po jos priedanga pagaliau galėtų performuoti visuomenę, kad galėtų reguliuoti ir perskirstyti, kad pagaliau įsivažiuotų kairiųjų išsvajotasis sistemos pakeitimas, vedantis tolyn nuo liberalios, rinkos ekonomika grindžiamos demokratijos“, – įsitikinęs jis.
Vokietijoje linkstama į kraštutinumus: nulis kovido, nulinė CO2 emisija
Kaip antradienį informavo dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, iniciatyva „ZeroCovid“ iki šiol jau surinko virš 86 000 parašų.
Tarp rėmėjų esama mokslininkų, medikų, profsąjungų narių, kultūros kūrėjų. Vieni pirmųjų pasirašė žymiausia Vokietijos klimato aktyvistė Luisa Neubauer, Viduržemio jūroje migrantus gelbstinčios „Sea-Watch“ grupės aktyvistas Rubenas Neugebaueris, judėjimo „No Borders“ nariai.
Kai kurie politiniai komentatoriai įžvelgia paralelę tarp „nulis kovido“ ir nulinės CO2 emisijos siekių, – ir ne vien dėl absoliučių tikslų. Abiem atvejais keliami turto perskirstymo, suvalstybinimo ir viso pasaulio transformavimo lozungai – apokalipsės akivaizdoje.
Ko gero, taip reiškiasi dalies vokiečių polinkis į idealistinius kraštutinumus ar net totalitarizmą, – svarstė komentaruose ne vienas.
Įdomu, kad net ir kanclerė Angela Merkel bei Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, antradienį kalbėdamos virtualiame Pasaulio ekonomikos forume, susiejo pandemiją su klimato kaita.
Pasak A. Merkel, pandemija „atskleidė mūsų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos“, o U. von der Leyen, ragindama nedelsti įgyvendinant Europos Naują žaliąjį susitarimą (Green Deal), perspėjo: „jei neveiksim pakankamai greitai, kad apgintume savo aplinką, tai netrukus sulauksime naujos pandemijos“.
Su „ZeroCovid“ simpatizuojantys – Vokietijos kanceliarijoje?
Kurį laiką buvo netgi susidaręs įspūdis, jog radikalus „ZeroCovid“ judėjimas turi „slaptų sąjungininkų federalinėje kanceliarijoje“, – pastebėjo „Die Welt“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, korespondentas federalinei vyriausybei, Robinas Alexanderis. Ir ne be pagrindo.
Impulsą „ZeroCovid“ kampanijai davė 300 mokslininkų iniciatyva „No Covid“, paskelbta žurnale „The Lancet“ gruodžio 18 d.
Tarp pasirašiusiųjų – ir kanclerės patarėjai pandemijos klausimais, Vokietijos virusologai Christianas Drostenas bei Melanie Brinkmann.
„ZeroCovid“ reikalavimą vienu metu įvesti griežčiausią karantiną visoje Europoje remia infekcijų tyrinėtojas bei modeliuotojas Michaelis Meyeris-Hermannas, nuo rudens konsultuojantis A. Merkel ir perspėjantis neskubėti švelninti suvaržymų, kol nebus pasiektas koronaviruso reprodukcijos indeksas 0,2 ar 0,3.
Nulis kovido – prasmingas tikslas, – įvertino jis „ZeroCovid“ iniciatyvą Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.
Tikslą gyventi be viruso kelia ir virusologijos profesorė M. Brinkmann. Tačiau dabar, kai medijose „ZeroCovid“ buvo aštriai kritikuota dėl radikalių politinių reikalavimų ir totalitarinių fantazijų, kanclerę konsultuojanti mokslininkė prašo neminėti jos pavardės tame kontekste.
„No Covid“ iniciatoriai nenori būti painiojami su „ZeroCovid“ radikalais
M. Brinkmann yra sausio 18 d. paviešinto dokumento „No Covid“ bendraautorė. Šią strategiją suformulavo 13 pripažintų ekspertų iš įvairių mokslo sričių: medicinos, pedagogikos, ekonomikos, sociologijos, fizikos, virusologijos. Jie orientuojasi į Australijos, Naujosios Zelandijos, Taivano ar Suomijos pavyzdžius ir siekia radikaliai sumažinti infekcijų skaičių: iš pradžių ne daugiau nei 10 užsikrėtimų šimtui tūkstančių gyventojų per savaitę, o vėliau – iki nulio.
„Privalom šį gaisrą užgesinti. Tik kai nebeturėsim užsikrėtimų, galėsim nutraukti tą amžiną vis naujų griežtinimų ciklą su neaiškia baigtimi“, – sakė virusologė visuomeninio transliuotojo žiniose „Tagesschau“.
Dokumento „No Covid“ autoriai siūlo Vokietiją, o geriausia – visą Europą suskirstyti į regionus: žalias zonas, kuriose bus galima grįžti į normalų gyvenimą, ir raudonas, kurios dėl naujo užsikrėtimų proveržio būtų izoliuojamos.
Tai, autorių manymu, motyvuotų žmones bent jau savame regione išsikovoti normalų gyvenimą.
Du šio dokumento bendraautoriai, virusologė M. Brinkmann ir infekcijų modeliuotojas M. Meyeris-Hermannas dalyvavo ir paskutiniojoje kanclerės A. Merkel sušauktoje koronaviruso krizės viršūnėje sausio 19 d.
Su „No Covid“ strategija susijusios kitos rizikos
Tačiau ir „No Covid“ strategijos autoriai netrukus sulaukė kritikos. Virusologas, buvęs PSO Global-Influenza programos vadovas Klausas Stöhras, medikas Matthias Schrappe ir kiti specialistai nurodė, kad šaltuoju metų laiku pasiekti mažesnį nei 50 užsikrėtimų skaičių per septynių dienų laikotarpį yra iliuzija.
„Per 14 dienų išnaikinti viruso dar niekur nepavyko, net ir Kinijoje“, – priminė epidemiologijos profesorius Markus Scholzas.
Ypač skeptiškai visas nulinio kovido kampanijas vertina ekonomistai. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) vadovas, profesorius Michaelis Hütheris, pastebėjo: „Vien Australijos miestui Melburnui prireikė trijų mėnesių, kad pasiektų nulį kovido. Industrinei valstybei Vokietijai tokia našta būtų nepakeliama.“
„Tokia gynybinė nulinio kovido strategija apsaugos žmones nuo užsikrėtimo koronavirusu, tačiau su ja susijusios įvairios kitos rizikos, pakenksiančios sveikatai: nuotolinis vaikų mokymasis namuose, nuotolinis darbas, buvimas vienatvėje, socialinių kontaktų nutraukimas, rūpestis netekti darbo, įmonių uždarymas ir ekonominiai nuostoliai“, – vardino ekonomikos profesoriaus Thomas Straubhaaras.
„Gyvenimo negalime apsaugoti, drauge pribaigdami gyvenimą“
„No Covid“ dokumente, pateiktame federalinei kanceliarijai kaip sprendimų pagrindas, aiškinama, esą, karantinas nėra rizikos faktorius, priešingai, į jį galima žvelgti kaip į „resursų faktorių“.
„Toks teiginys savo arogancija tiesiog užgnaužia kvapą“, – piktinosi žurnalo „Fokus“ autorius Janas Fleischaueris.
Atitrūkimu nuo realybės visų tų nulinių strategijų teikėjus apkaltino ir publicistas, vienas ryškiausių dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ autorių, Heribertas Prantlis.
„ZeroCovid“ kampanijos aktyvistai nuolat mini solidarumą, tačiau „apie kokį solidarumą čia galima kalbėti, jei karantino suvaržymai žmonėms taip skirtingai atsiliepia?“ – retoriškai klausė jis.
Anot H. Prantlio, siūlyti mėnesius trunkančio karantino strategiją gali tik tie, kurie, būdami valstybės tarnautojai, ir toliau gauna garantuotus atlyginimus.
Daugelio žmonių egzistencijai iškilusi rimta grėsmė, dauguma jau nežino, iš ko netrukus gyvens, – remdamasis skaitytojų laiškais, Austrijos „Servus tv“ disputų laidoje emocingai dėstė H. Prantlis. Karantinas – „brutalus fantazijos neturėjimas“, – kritikavo jis pandemijos politiką.
„Gyvenimo negalime apsaugoti, drauge pribaigdami gyvenimą, o dabar mes visą visuomeninį gyvenimą tiesiog žudom“, – apibendrino jis.
