Sveikatos apsaugos sistema žlugo

Sugriuvusi sveikatos apsaugos sistema ir tūkstančių neseniai iškastų kapų vaizdai, jau tapę koronaviruso krizės simboliais. Tokia situacija dabar yra Brazilijoje. Mirčių nuo koronaviruso skaičiumi Braziliją lenkia tik Jungtinės Valstijos. Dabartinė padėtis yra blogesnė nei bet kada anksčiau. Brazilijos mieste Manause sausis tapo daugiausia mirčių atnešusiu pandemijos mėnesiu.

Gegužę čia buvo palaidoti 348 žmonės – iki šiol tai buvo blogiausias mėnuo. Tačiau jau per tris pirmąsias sausio savaites šis skaičius siekė 1 333.

Kaip rašo CNN, kartais tenka išlaukti kelias valandas eilėje prie deguonies baliono – ir neretai tik tam, kad sužinotum, jog jų nebeliko. Pasitaiko atvejų, kai žmonės laksto iš ligoninės į ligoninę su savo sergančiu sutuoktiniu ar vienu iš tėvų – tik tam, kad sužinotų, jog nėra laisvų lovų. Kaip ir atvejų, kai valandų valandas lūkuriuojama prie ligoninių laukiant naujienų apie brangų žmogų – ir tik tam, kad išgirstum, jog jų gyvybės nepavyko išgelbėti.

Medicinos darbuotojams – tai 36 valandų pamainos. Duobkasiams – tai tonų purvinos žemės išjudinimas, norint iškasti 20 000 naujų kapų. Mirusiesiems – tai „vertikalios“ laidotuvės, kai perpildytose Manauso kapinėse palaikai kraunami vieni ant kitų.

Miestas, kurio sveikatos sistema žlugo, atvirai lieja savo širdgėlą. Ir tai ne pirmas kartas – per mažiau nei metus šis izoliuotas miestas pačioje Brazilijos atogrąžų miškų šerdyje liudija jau antrąją koronaviruso bangą. Daugelį ši žinia šokiravo, nes manyta, kad pirmoji banga buvo tokia galinga ir apėmė tokią plačią teritoriją, jog kolektyvinis imunitetas garantuotai turėjo būti pasiektas.

Nors viruso genetinę medžiagą nustatantys testai Manause nėra plačiai naudojami, mokslininkai CNN pasakojo, kad visi įrodymai leidžia spręsti, jog naujoji koronaviruso atmaina drauge su valdžios neveiksnumu virto tragišku ir mirtinu deriniu.

Keturi epidemiologai CNN teigė, kad naujoji koronaviruso atmaina, vadinama P.1, veikiausiai paskatino naują Manausą apėmusios sumaišties etapą.

„Paprastai aš nekeliu panikos dėl tokio pobūdžio dalykų, tačiau esu sunerimęs dėl to, kas šiuo metu vyksta Brazilijoje“, – CNN sakė Pensilvanijos universiteto imunologijos specialistas Scottas Hensley.

Mokslininkų teigimu, ši naujoji viruso atmaina atsirado Brazilijoje. Nors dar reikia išsiaiškinti daug su ja susijusių dalykų, egzistuoja ne viena priežastis nerimauti.

Pirmiausia, nauji duomenys rodo, kad ši viruso atmaina yra labiau užkrečiama.

Brazilijos sveikatos tyrimų organizacijos „Fiocruz“ mokslininkai tiria neseniai Manause koronavirusu užsikrėtusius žmones. Iš 90 kol kas tyrime dalyvavusių gyventojų 66 užsikrėtė naująja viruso atmaina, teigia „Fiocruz“ mokslininkas Felipe Gomesas Naveca.

Nors tai nėra galutinė tyrimo išvada, ekspertų aiškinimu, ji prisideda prie patvirtinimo, kad ši atmaina greičiau plinta.

„Jeigu ši atmaina pasižymi galimybe plisti veiksmingiau, tikėtina, kad ji gali pasidaryti vis labiau dominuojanti“, – antradienį sakė žinomas Jungtinių Valstijų virusologas Anthony Fauci.

„Fiocruz“ mokslininkai taip pat užfiksavo mažiausiai vieną atvejį, kai asmeniui buvo nustatytas užsikrėtimas naująja viruso atmaina, nors jis dar tebeturėjo antikūnų po ankstesnio sirgimo COVID-19. Tai gali reikšti, kad naująja atmaina galima užsikrėsti pakartotinai. Tiesa, vienas atvejis kol kas dar nieko neįrodo.

„Užsikrėtimų situacija, kurią matome dabar, rodo, kad plintantis virusas yra arba labiau užkrečiamas ir todėl gali išvengti antikūnų, arba ir viena, ir kita“, – tvirtina S. Hensley.

Įtikėjo versija dėl kolektyvinio imuniteto

Koronavirusas pirmą kartą įsišėlo Manause it koks sunkiai kontroliuojamas miškų gaisras 2020 metų balandį, sukėlęs tokį galingą protrūkį, jog mokslininkai ėmė spėlioti, kad bus pasiektas kolektyvinis imunitetas.

Politikai pasigavo šią idėją, tikėdamiesi, kad pavyks išvengti ekonomiką gniuždančių karantinų.

Bet 2020 metų rugsėjį „Oswaldo Cruz Foundation“ („Fiocruz“), aukštai kotiruojamas Brazilijos visuomenės sveikatos mokslinių tyrimų institutas, rekomendavo miestui įvesti judėjimo ir verslo veiklos ribojimus.

Manause prasideda antroji ligos banga, skelbė institutas. Bet miestas neįvedė ribojimų.

„Mes nusiuntėme trylika perspėjimų, ir itin rimtą pavojaus signalą gruodžio viduryje, tvirtindami, kad situacija tampa labai grėsminga. Bet visi tik šaipėsi iš tyrimų bei įspėjimų, ypač prezidentas Jairas Bolsonaro“, – CNN sakė „Fiocruz“ mokslininkas Jesemas Orellana, pridurdamas, kad tiek valstijų, tiek federalinė vyriausybė naudojo kolektyvinio imuniteto teoriją kaip pagrindą negriežtinti ribojimų.

„Jie visi kalbėjo apie kolektyvinį imunitetą, ir tai leido įsigalėti tokiai retorikai ir atlaisvinti ribojimo priemones. Turbūt būtent dėl tokio požiūrio žmonės leido sau atsipalaiduoti.“

Tačiau naujoji atmaina nėra vienintelė priežastis, kodėl Manausui teko itin didelis krūvis. Gydytojai paliejo aršios kritikos valstijos valdžiai, nes ji neskubėjo įvesti pakankamai griežtų priemonių COVID-19 plitimui sustabdyti, rašo „Time“.

Amazonės valstija ėmėsi švelninti fizinio atstumo laikymosi ribojimus vasarą, nuslūgus pirmajai bangai regione. Ji nurodė atidaryti mokyklas ir ragino žmones grįžti į darbus, kartu prašydama vengti susibūrimų ir laikytis visų higienos reikalavimų. Galiausiai barai ir pramogų centrai vėl buvo uždaryti. Bet restoranai toliau dirbo. Infekcijų mastui vėl pradėjus kilti rudenį, epidemiologai – ir Manauso meras - ragino įvesti griežtesnį karantiną.

Tačiau rugsėjo 29 dieną Brazilijos prezidentas J. Bolsonaro pavadino idėją „absurdiška“, ir jo šalininkai ėmė rengti mitingus prieš tokius planus.

Netrukus valstijos gubernatorius Wilsonas Lima nurodė įvesti visuotinį karantiną. Gruodį valstijos valdžia mėgino uždaryti dviem savaitėms visą nepagrindinį verslą, bet galiausiai neatlaikė priešiškos J. Bolsonaro rėmėjų reakcijos ir nusileido.

W. Lima sausio 11 dieną pareiškė, kad Amazonės valstija „moka atitinkamą kainą už daugybę nelegalių renginių ir susibūrimų per šventinį laikotarpį metų pabaigoje“.

Tūkstančiai brazilų praėjusią savaitę išėjo į gatves reikalauti apkaltos prezidentui J. Bolsonaro, griežtai kritikuojamam dėl jo vyriausybės atsako į koronaviruso pandemiją.

„Kai J. Boslonaro atvyko, balsavome už jį dėl jo pasiūlymų, kurie mums pasirodė įdomūs. Tačiau dabar situacija dėl pandemijos yra siaubinga“, – sakė 66 metų inžinierė Meg Fernandes, sekmadienį dalyvavusi protesto akcijoje Rio de Žaneire.

Moteris sakė, kad jai labai neramu dėl padėties šiauriniame Manauso mieste, kurio ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose ligoniams nepakanka lovų ir stinga deguonies.

„Jau pernai buvau nusivylusi, tačiau dabar, susiklosčius tokiai padėčiai Manause, manau, [ši vyriausybė] turi pasitraukti, – sakė ji. – Viso, Bolsonaro.“

Tačiau netgi kai COVID-19 atvejų skaičius šalyje perkopė 9 milijonus, šalies prezidentas atmetė socialinio atisribojimo taisykles sakydamas, kad koronavirusas tęsis visąlaik, o įvedami ribojimai „veda į niekur“.

Trūksta deguonies

Šiuo metu medicinos įstaigose Manause, didžiausiame Amazonės valstijos mieste ir sostinėje, pavojingai trūksta medicininio deguonies, kiek anksčiau sausį jo atsargos visiškai išseko, skelbia „Bloomberg“.

Praėjusią savaitę popiežius sakė, kad ypač daug meldžiasi už Manauso gyventojus. Kaip parodė gruodį „Science“ publikuotas tyrimas, 76 proc. miesto gyventojų turi susekamų antikūnų, – ši dalis tris kartus didesnė nei šalies pirminiame koronaviruso epicentre, San Paule.

Ligoninėms ne tik trūksta deguonies, jos priverstos gabenti dešimtis neišnešiotų naujagimių į kitas valstijas, kol federalinės valdžios pastangos siųsti atsargas į atokų regioną stringa. Socialinės žiniasklaidos influenceriai ir garsenybės nusiuntė užsakytus privačius lėktuvus, prikrautus deguonies cilindrų, į Amazonę, ir net Venesuela, Pietų Amerikos nestabiliausia šalis, ėmė siųsti per sieną sunkvežimius su deguonimi.

Pačioje šalyje šeimos, trokšdamos žūtbūt išgelbėti savo brangiausių žmonių gyvybes, visomis išgalėmis ieško kur ir kaip gauti neįkainojamų deguonies kanistrų. Šiauriausioje Manauso dalyje mažame raudoname namelyje atogrąžų miško pakraštyje Vasconcelos de Jesuso šeima buriasi sūnaus miegamajame, kur jo gyvybę palaiko du žali aukšti deguonies balionai.

10-metis Davis Emanuelis vegetuoja lovoje, kurią jo motina papuošė savo sūnelio nuotraukomis iš laimingesnių laikų, dar iki 2018 metų, kai jis užsikrėtė H1N1 virusu ir, nugrimzdęs į komos būseną, tapo priklausomas nuo deguonies. Dabar ir Davis Emanuelis, ir jo tėvai užsikrėtė COVID-19. Šeimos draugai bei artimieji skuba pildyti sparčiai tuštėjančius deguonies cilindrus, kol dar neišseko miesto atsargos.

Vakcinų pagalbos artimiausiu metu tikėtis neverta. Brazilija atsilieka nuo kaimyninių valstybių vakcinacijos lenktynėse. Manausas parai sustabdė vakcinaciją, praėjus vos trims dienoms nuo tada, kai miestą pasiekė pirmoji vakcinų partija, nes nesugebėjo tinkamai paskirstyti vakcinų dozių.

Virusui užsikrėtus daugeliui šeimos narių, 26-erių metų Amanda Larrat padėjo giminaičiams jų namuose kurti savotiškas „ligonines“, netgi pasamdydama privatų gydytoją ligoniams prižiūrėti.

„Aš nepasitikiu valstybine sveikatos sistema, - sakė ji naujienų agentūros „Bloomberg“ fotografui Jonne‘ui Rorizui. – Aš neleisiu visai mano šeimai išmirti.“

Dauguma Amazonėje, viename iš skurdžiausių Brazilijos regionų, gyvenančių šeimų neišgali to padaryti. Kai kuriais atvejais sveikatos priežiūros specialistai liepia hospitalizuotų pacientų šeimoms laukti eilėje deguonies papildymo stotyse ir paskui patiems gabenti kanistrus prie ligonių lovos. Kitos šeimos mėgina papildyti namuose turimas deguonies atsargas, vildamosi išvengti ligoninių.

40-metis Helmo Queirozas laukė eilėje nuo septintos ryto iki vidurnakčio, kad pripildytų deguonies balioną savo seseriai, namuose sergančiai COVID-19. Kiek anksčiau sausį baliono papildymas Manause kainavo 100 realų (18 JAV dolerių), bet trūkstant deguonies atsargų, jo kaina per savaitę padidėjo šešeriopai, sakė jis.

H. Queirozas nuogąstavo, kad jei jis nugabentų seserį į ligoninę, ji ten mirtų. Deguonies papildymo užteks tik penkioms valandoms. „Ryte vėl čia grįšiu“, – sakė jis.

Sausio 18 d. vakare į Manausą atvyko pirmosios vakcinos nuo COVID-19. Vanda Ortega, 33-ejų metų tenykštė slaugytoja, buvo paskiepyta pirmoji. V. Ortega yra Vitotų genties, kurią sudaro 700 šeimos, narė. Ši gentis yra viena iš 63 vietinių tautelių Amazonėje, Brazilijos valstijoje, kurioje gyvena daugiausia tokių gyventojų.

Per pandemiją atokiai gyvenančios vietinės bendruomenės kovoja dėl vienodos galimybės naudotis medicinos paslaugomis. Nors valstija turi specialųjį vietinių gyventojų sveikatos departamentą, ištekliai dažnai keliauja demarkacinėms vietos gyventojų teritorijoms nei miesto bendruomenėms, tokioms kaip V. Ortegos.

Ji gyvena nuskurdusiame Manauso kvartale, vadinamame Genčių parke, kurio kaimynystėje nėra nė vienos medicinos klinikos. V. Ortega laisvu nuo darbo laiku vežioja medicinos priemones ir įrangą savo kaimynams, kovoja dėl ligoninės lovų ir padeda skleisti informaciją apie tai, kaip saugotis nuo viruso, visą laiką dėvėdama kaukę su užrašu „Vietinių gyvybės – svarbios“.

Ji padėjo bendruomenei įsteigti vietinių gyventojų ligoninę, kur šiandien kabamuosiuose gultuose guli keturi COVID užsikrėtę ligoniai, – uždaroje patalpoje su atidengiamu stogu.

Federalinė sveikatos ministerija sausio 21 dienos pareiškime pranešė, kad šeši milijonai „Coronavac“ vakcinos dozių, gautų per mokslinių tyrimų institutą „Butantan Institue“, skirstomi valstijų ir regionų vyriausybėms „proporcingais ir egalitariniais pagrindais“, bet atsakomybė už paskirstymą vietoje tenka vietinei valdžiai.

Šis procesas jau dabar susiduria su kliūtimis.

Praėjus vos kelioms valandoms nuo tiesioginės TV laidos, parodžiusios, kaip suleidžiamos pirmosios vakcinos bendruomenei atstovaujantiems pacientams, tokiems kaip V. Ortega, kelių turtingų Manauso šeimų vaikai socialinėje žiniasklaidoje išplatino įrašą, kad ir jie paskiepyti.

Amazonės valstijos Audito teismas nagrinėja šį klausimą; institucijos prezidentas pareiškė, kad teismas „neleis jokio politinio kišimosi į vakcinacijos kampaniją“ ir kad bet kuris žmogus, sučiuptas paskiepytas be eilės, bus nubaustas.

Jau dominuoja braziliška COVID-19 atmaina

Koronaviruso atmaina iš Manauso, šiaurinės Brazilijos dalies, pirmą kartą aptikta Japonijoje sausio mėnesį, dabar yra dominuojanti viruso forma sunkiai nuo pandemijos nukentėjusiame mieste, naujienų agentūrai AFP sakė vietos mokslininkas.

Labai greitas šios atmainos išplitimas patvirtina nuogąstavimus, jog ji yra labiau užkrečiama nei pirminė viruso forma, sakė Felipė Naveca, studijuojantis koronaviruso mutacijas šiaurinėje Amazonės valstijoje.

Atmaina, pirmą kartą nustatyta iš Brazilijos į Tokiją atvykusiems žmonėms, „jau dabar dominuoja Manause“, sakė jis.

Mokslininkas F. Naveca dirba Brazilijos mokslinių tyrimų fondo „Focruz“ institute „Leonidas e Maria Deane Institute“. Pasak jo, naujoji atmaina nustatyta 51 proc. mėginių, paimtų iš koronaviruso infekcija sergančių pacientų gruodžio mėnesį. Sausio 13 d. duomenimis, šis rodiklis išaugo iki 91 procento.

„Be to, ji išplito į pačią gelmę“ Amazonės valstijoje, kurios sostinė yra Manausas. „Mes nustatėme ją vienuolikoje iš trylikos patikrintų miestų“, – sakė F. Naveca.

Trys užsikrėtimų naująja viruso atmaina atvejai buvo nustatyti antradienį didelėje Pietų Amerikos valstybės San Paulo valstijoje, turinčioje daugiausia gyventojų (46 mln.).

Brazilijoje nuo koronaviruso mirė daugiau nei 218 000 žmonių – pagal šį rodiklį ją lenkia tik Jungtinės Valstijos.

„Jau buvo ženklų, kad ji [ši atmaina] yra labiau užkrečiama, nes ji turi panašių mutacijų į tas, kurios yra susijusios su didesniu užkrečiamumu, būdingu ir viruso mutacijoms Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikoje“, – sakė F. Naveca, pridurdamas, kad naujausi duomenys patvirtina įtarimus, jog atmaina yra labiau užkrečiama.“

Britų ir Pietų Afrikos atmainos jau išplito dešimtyse pasaulio šalių.

Portugalija trečiadienį pranešė sustabdanti skrydžius į Braziliją ir iš jos , šoktelėjus koronaviruso atvejų skaičiui ir nustačius naująją atmainą. Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Italija ir Peru jau uždraudė skrydžius iš Brazilijos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad braziliškasis variantas, pavadintas P1, šiuo metu nustatytas aštuoniose šalyse – vos prieš savaitę jis buvo aptiktas tik dviejose valstybėse.

F. Naveca‘os teigimu, duomenys „neleidžia mums tvirtinti, kad šis viruso variantas yra labiau mirtinas“ nei pirminis, net jeigu per pastarąsias savaites Manause infekcijų bei mirčių skaičius šoktelėjo į neregėtas aukštumas.