Ginčo šaknys – „Astra“ sprendimas po nesklandumų Belgijoje pirmenybę teikti Jungtinei Karalystei, o ne Europos Sąjungai. Briuselis tvirtina, kad tai yra sutartinių įsipareigojimų pažeidimas. Šalys kalbėjosi trečiadienio vakarą, bet abi ir toliau laikosi savo pozicijų. Planuojama surengti dar vieną susitikimą.
„Apgailestaujame, kad vis dar nėra aiškumo dėl pristatymo grafiko, ir prašome „AstraZeneca“ parengti aiškų planą, kaip kuo skubiau būtų galima pristatyti vakcinas, kurias rezervavome pirmajam ketvirčiui“, – po virtualaus susitikimo su „Astra“ vadovu sakė ES sveikatos apsaugos komisarė Stella Kyriakides.
Konfliktas gali reikšti tolesnį vangios bloko skiepų kampanijos vėlavimą. Be to, gyvybę gelbstinčių vakcinų gamintoją tai įstumia į politinę kovą su 27 vyriausybėmis ir jų sunerimusiais rinkėjais, desperatiškai bandančiais ištraukti savo ekonomikas iš didžiausio nuosmukio, kokį atsimena žmonija.
Šis mūšis – dar vienas skaudulys įtemptuose JK ir ES santykiuose po „Brexit“. JK, kuri pateikė užsakymą „Astra“ trimis mėnesiais anksčiau nei ES, bando išvengti kontroversijos, tačiau taip pat siekia pademonstruoti, jog savarankiškumas išėjo jai į naudą.
„Konstruktyvus susitikimas“
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas per spaudos konferenciją žurnalistams sakė, kad vakcinų trūkumas Europos Sąjungoje „iš tikrųjų yra mūsų ES draugų ir susijusių kompanijų reikalas“ ir kad „mes visiškai pasitikime savo susitarimais, visiškai pasitikime savo tiekėjais“.
Blokas kaltina „Astra“ pasinaudojus Europos finansavimu, skirtu gamybos pajėgumų išplėtimui ir produkcijos JK gamyklose padidinimui, ir dabar pirmenybę teikiant britams. Pasak diplomatų, turinčių informacijos apie vyriausybės pasiuntinių susitikimą Briuselyje, ES valstybės narės yra įsiutusios ant gamintojo.
Viešai S. Kyriakides susitikimą apibūdino kaip „konstruktyvų“, o kompanijos atstovas tą patį žodį pavartojo apibūdinti diskusijai.
„Astra“ generalinis direktorius Pascalis Soriotas interviu Europos laikraščiams kaltinimus atrėmė teigdamas, kad kompanija yra pasirašiusi vadinamąjį geriausių pastangų susitarimą. Toji pozicija nepasikeitė.
Kalbėdamas privačiai, vienas ES pareigūnas leido suprasti, kad Europos šalys jaučiasi nusivylusios ir kad nors blokas nenori didinti įtampos, išeiti iš aklavietės lengva nebus.
Blokas piktai sureagavo į žinią, kad „Astra“ pristatys mažiau vakcinų, nei buvo žadėjusi, ir pagrasino, kad sukurs mechanizmą, galintį sukelti kliūčių gyvybiškai svarbių Europoje gaminamų vakcinų eksportui.
Pasiūlymas, kurio tikimasi vėliau šią savaitę, rizikuoja paskatinti protekcionistinių priemonių bangą, kuri gali sutrikdyti tiekimo grandines, kol milijardai žmonių vis dar laukia vakcinos, kuri leistų pasaulio ekonomikai sugrįžti prie šiokio tokio normalumo.
Kol kas pristačiusi vos 2,2 dozės šimtui žmonių, ES gerokai atsilieka nuo JAV ir JK. Norint paskiepyti pakankamą gyventojų skaičių, kad būtų galima sugrįžti į normalų gyvenimą, blokui teks plušėti dar kelis mėnesius.
Praėjusiais metais Europos Komisija pasirašė išankstinę sutartį su „Astra“ dėl net 400 milijonų „Covid-19“ vakcinos dozių pirkimo – tai būtų dalis visų šiai dienai ES užsakytų 2,3 milijardo dozių.
„Astra“ vakcina gali gauti ES reguliavimo institucijų žalią šviesą iki šios savaitės pabaigos, po to, kai blokas patvirtins „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ bei „Moderna Inc.“ vakcinas.
Ginčas gali turėti atgarsį visame pasaulyje, nes vyriausybės skuba sustabdyti pandemijos plitimą, kol augantis koronaviruso mutacijų skaičius nesumažino vakcinos veiksmingo prieš „Covid-19“.
„Reikia laikytis sutartinių įsipareigojimų, vakcinos turi būti pristatytos ES piliečiams“, – pabrėžė S. Kyriakides.
Nors ES taip pat yra nepatenkinta tuo, kad „Astra“ nepateikė vakcinų pristatymo tvarkaraščio po kovo mėnesio, šiuo metu bloko prioritetas – gauti kompanijos pirmojo ketvirčio pristatymo planą, teigė Europos pareigūnas, pridurdamas, jog tikslas – „skubiai“ rasti sprendimą.
