Atrėmusi pandemiją geriau nei dauguma kitų šalių, Norvegija netikėtai šių metų sausį atsidūrė pirmuosiuose spaudos puslapiuose, paaiškėjus, kad daugiau nei 30 žmonių – vyresnių nei 70-ies ir jau sergančių lėtinėmis ligomis, – mirė netrukus po paskiepijimo nuo „Covid-19“.
E. Solberg tvirtina, kad didelis pasaulinis susidomėjimas šia naujiena buvo išpūstas, taip stengdamasi užtikrinti, kad šis incidentas neatbaidytų žmonių nuo skiepijimosi.
„Mes netikime, kad yra bent kokių problemų, susijusių su vakcinų saugumu“, – interviu „Bloomberg Live“ trečiadienį sakė E. Solberg.
„Bet galbūt mes jų neskirsime labiausiai pažeidžiamiems pagyvenusiems žmonėms, nes skiepas galbūt galėjo paspartinti procesą, jeigu jie bet kokiu atveju buvo, jei galima taip sakyti, paskutinėje gyvenimo fazėje“, todėl „to mes greičiausiai to nebedarysime“, – sakė ji.
Norvegijos visuomenės sveikatos institutas, nustatęs vyresnių nei 65-erių asmenų grupę kaip pirmenybinę vakcinacijos procese, paragino gydytojus skiepyti senyvo amžiaus ir ligotus žmones atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį.
„Itin trapios būklės ir nepagydomų ligonių atveju, rekomenduojama kruopščiai įvertinti galimą vakcinacijos naudą ir žalą“, – sausio 11 dieną skelbė institutas, dar prieš Norvegijai paskelbiant duomenis apie mirtis po paskiepijimo vakcina.
Nepagrįstas susirūpinimas
Norvegijos vaistų agentūra teigia, kad jos pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas sukėlė nepagrįstą susirūpinimą visame pasaulyje ir dabar žada publikuoti duomenis tik apie mirtis po autopsijos.
Agentūros teigimu, jos informacija apie vakcinų nuo COVID-19 šalutinį poveikį bus įtraukta į tarptautinius tyrimus.
Kitos šalys, įskaitant Vokietiją, taip pat pranešė apie neseniai nuo koronaviruso paskiepytų pagyvenusių žmonių mirtis.
Antradienį apie tris tokius mirties atvejus pranešė Suomija, tačiau nė viena iš šalių nenustatė priežastinių ryšių.
Norvegijos vaistų agentūra tvirtina, kad kol kas nėra įrodymų, jog minėtos senyvo amžiaus asmenų mirtys tiesiogiai būtų susijusios su vakcina. „Tačiau negalima atmesti galimybės, kad bendras šalutinis vakcinos poveikis, pavyzdžiui, karščiavimas ir pykinimas, galėjo prisidėti prie pagrindinės silpnų pacientų ligos paūmėjimo“, – raštiškame atsakyme į klausimus teigia agentūra.
Norvegija šiuo metu bendradarbiauja su „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ – pirmosiomis gamintojomis, aprūpinusiomis šalį vakcinomis, – norėdama išsamiau išnagrinėti mirčių priežastis.
Šalies Vaistų agentūra pareiškė gamintojai „Pfizer“ nematanti pagrindo nerimauti. Pirmoji vakcinos „Pfizer-BioNTech“ saugumo ataskaita visos Europos mastu turėtų būti paskelbta sausio pabaigoje.
Tuo tarpu Norvegijos vyriausybė pabrėžė savo pasitikėjimą vakcina. Norvegijos vaistų agentūra pranešė, sausio 21 d. duomenimis, apie 292 įtartinus „šalutinius poveikius“, pasireiškusius paskiepytiems žmonėms (iš viso buvo paskiepytas 71 971 žmogus); iš jų 104 buvo patikrinti sveikatos institucijų, įskaitant 30 mirčių. Penktadienio duomenimis, šalis buvo paskiepijusi 1,4 proc. savo gyventojų, skelbia „Bloomberg“ „Covid-19 Vaccine Tracker“.
Tuo metu kaimyninėje Danijoje, kuri yra toliausiai pažengusi Europoje pagal savo imunizacijos programą, analogiškas rodiklis siekė 3,4 proc.
Norvegija planuoja nedelsdama skiepyti antrosiomis vakcinų dozėmis, sakė E. Solberg. Toks požiūris skiriasi nuo požiūrio Jungtinėje Karalystėje, kur sveikatos sekretorius Mattas Hancockas yra pareiškęs, kad tvirtai pasitikima nuomone, jog pirmoji dozė užtikrina „tinkamą veiksmingumą“ prieš virusą.
E. Solberg kalbėjosi su „Bloomberg Live“ dar prieš Norvegijai įvedant karantiną dešimtyje Oslo regiono savivaldybių, – iki šiol griežčiausias ribojimo priemones, – taip stengiantis suvaldyti labiau užkrečiamų koronavirusų mutacijų plitimą.
Šalies premjerė išsakė viltį, kad Norvegija užbaigs labiausiai pažeidžiamų savo šalies piliečių vakcinaciją iki kovo mėnesio.
