Žurnalistai per spaudos konferenciją atkreipė D. Peskovo dėmesį į skirtingas formuluotes po šio pokalbio išplatintuose pranešimuose: Kremlius užsiminė apie aptartą „Ukrainos vidaus konfliktą“, o Baltieji rūmai – apie „Rusijos agresiją“. V. Putino atstovo buvo paklausta, kokią formuluotę vartojo patys prezidentai.
„Vartotos frazės tiksliai atspindi šalių poziciją, ir, žinoma, išdėstymo skirtumai liudija apie rimtus nesutarimus šiuo klausimu“, – atsakė D. Peskovas.
Jis tikino esą abiem šalims reikia būti pasiruošusioms spręsti šiuos nesutarimus dialogu.
2014 metų vasarį proeuropietiškam liaudies sukilimui nuvertus ankstesnį Kremliui palankų Ukrainos prezidentą ir jo vyriausybę, Rusija užėmė ir aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami separatistai perėmė kontrolę didelėje teritorijoje Rytų Ukrainoje, dar vadinamoje Donbasu. Teberusenantis konfliktas šiame regione nusinešė apie 13 tūkst. gyvybių.
D. Peskovas paneigė, kad V. Putinas ir J. Bidenas aptarė galimybę atnaujinti dvišales derybas formatu, panašiu į ankstesnes diskusijas apie Ukrainos konflikto sureguliavimą.
„Ne, detalės nebuvo svarstytos“, – sakė Kremliaus atstovas.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą 2014 metų kovą po prieštaringai vertinamo referendumo, įvedusi į pusiasalį savo specialiąsias pajėgas, kad perimtų pagrindines institucijas ir kariuomenės bazes.
Šis žingsnis buvo atliktas Kijeve įvykus provakarietiškai Maidano revoliucijai, kai per gatvės protestus buvo nuverstas ir iš šalies pabėgo tuometis Kremliaus remtas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Ukraina laiko Krymą savo teritorija, o Europos Sąjungos valstybės ir JAV dėl jos aneksijos įvedė sankcijas Rusijai.
Delfi primena, kad naujasis JAV prezidentas J. Bidenas per pirmąjį savo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu V. Putinu nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, pareiškė Kremliaus lyderiui susirūpinimą dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir Rusijos agresijos prieš Ukrainą, praneša Baltieji rūmai.
Pasak Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Jeno Psaki, pokalbį inicijavo J. Bidenas, siekdamas aptarti su V. Putinu „mūsų norą pratęsti“ naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuria ribojamas Amerikos ir Rusijos branduolinių arsenalų dydis. Sutartis galioja iki vasario 5 dienos, tačiau panašu, kad bus pratęsta.
Tačiau J. Bidenas pokalbio metu parodė, kad jis laikysis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas. Kaip teigia J. Psaki, prezidentas pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, jos valdžios elgesio su opozicijos nariais, įskaitant A. Navalno apnuodijimą, kišimosi į 2020 m. rinkimus ir Rusijos saugumo pajėgų elgesio su taikiais protestuotojais.
J. Bidenas, be kita ko, patvirtino tvirtą JAV paramą Ukrainos suverenitetui.
J. Psaki teigimu, J. Bidenas taip pat „siekė aiškiai parodyti, kad JAV imsis ryžtingų veiksmų, gindamos savo nacionalinius interesus, reaguojant į piktybinius Rusijos veiksmus.“