J. Bidenas taip pat palietė klausimus dėl Rusijos dalyvavimo didžiulėje kibernetinio šnipinėjimo kampanijoje ir įtariamo atlygio siūlymo Talibanui už amerikiečių karių žudymą Afganistane.

J. Bidenas dar kartą patvirtino Vašingtono „tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui“ ir išreiškė susirūpinimą dėl „Aleksejaus Navalno apnuodijimo“ ir policijos susidorojimo su jo šalininkais, žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.

Pasak jos, pokalbį inicijavo J. Bidenas, siekdamas aptarti su V. Putinu „mūsų norą pratęsti“ naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START), kuria ribojamas Amerikos ir Rusijos branduolinių arsenalų dydis.

Sutartis galioja iki vasario 5 dienos, tačiau panašu, kad bus pratęsta.

Tačiau J. Bidenas pokalbio metu parodė, kad jis laikysis griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas.

Kaip teigia J. Psaki, prezidentas pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, jos valdžios elgesio su opozicijos nariais, įskaitant A. Navalno apnuodijimą, kišimosi į 2020 m. rinkimus ir Rusijos saugumo pajėgų elgesio su taikiais protestuotojais. J. Bidenas, be kita ko, patvirtino tvirtą JAV paramą Ukrainos suverenitetui.

J. Psaki teigimu, J. Bidenas taip pat „aiškiai leido suprasti“, kad JAV imsis ryžtingų veiksmų, gindamos savo nacionalinius interesus, reaguojant į piktybinius Rusijos veiksmus, kurie kenkia JAV ar jos sąjungininkams.

Kremliaus išplatintame pranešime neužsimenama, kad kalbėta apie A. Navalną ar apie kibernetines atakas.

Vladimiras Putinas pasveikino Josephą Bideną su jo darbo pradžia JAV prezidento poste. Jis pažymėjo, kad Rusijos ir JAV santykių normalizavimas atitiktų abiejų šalių interesus ir, atsižvelgiant į jų ypatingą atsakomybę palaikyti saugumą ir stabilumą pasaulyje, visos tarptautinės bendruomenės [interesus]“, – sakoma Kremliaus pranešime.

„Aptartos bendradarbiavimo galimybės kovojant su tokia opia problema kaip koronaviruso pandemija, taip pat kitose srityse, įskaitant prekybą ir ekonomiką“, – priduriama jame.

V. Putinas antradienį pateikė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo penkeriems metams būtų pratęstas svarbus susitarimas su JAV dėl branduolinės ginkluotės, baigiantis galioti kitą savaitę.

Pagal 2010 metais pasirašytą naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, ribojančią Amerikos ir Rusijos branduolinių arsenalų – didžiausių pasaulyje – dydį, Maskva ir Vašingtonas gali dislokuoti ne daugiau kaip 1 550 branduolinių kovinių galvučių.

V. Putino įstatymo projektas antradienį vakare buvo paskelbtas žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – interneto svetainėje.

„2021 metų sausio 26 dieną Rusija ir Jungtinės Valstijos sutarė pratęsti šią sutartį“, – sakoma prie įstatymo projekto pridėtame paaiškinime.

Jame nurodoma, kad abi šalys „iš principo susitarė“ pratęsti naująją START sutartį penkeriems metams.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo žemųjų parlamento rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio žodžius, kad Valstybės Dūma šį įstatymo projektą gali svarstyti jau trečiadienį.

Įstatymo projektas buvo paskelbtas V. Putinui ir naujajam JAV prezidentui J. Bidenui antradienį vakare pirmą kartą pasikalbėjus telefonu.

Po šio skambučio Kremlius paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad abu lyderiai „išreiškė pasitenkinimą“ derybomis dėl sutarties pratęsimo.

Kremlius pridūrė, kad „artimiausiomis dienomis“ abi šalys „užtikrins, jog šis svarbus tarptautinis teisinis mechanizmas dėl abipusio branduolinių raketų arsenalų ribojimo toliau funkcionuotų“.

J. Bidenas laiko „Nord Stream 2“ nenaudingu Europai, skelbia Baltieji rūmai

JAV prezidentas J. Bidenas mano, kad Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos projektas „Nord Stream 2“ yra nenaudingas Europai, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė J. Psaki.

„Prezidentas vis dar mano, kad „Nord Stream“ yra blogas sandoris Europai“, – per trumpą spaudos konferenciją antradienį sakė J. Psaki.

Ji pabrėžė, kad JAV prezidentas išanalizuos anksčiau įvestas sankcijas „Nord Stream 2“ projektui.

„Jis tęs konsultavimąsi su Europos partneriais šiuo klausimu“, – pridūrė J. Psaki.

JAV praėjusią savaitę, paskutinėmis D. Trumpo prezidentavimo dienomis, į sankcijų sąrašą pagal įstatymą dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis (CAATSA) įtraukė „Nord Stream 2“ tiesimą atnaujinusi laivą „Fortuna“ ir jos savininkę – Rusijos bendrovę KVT-RUS.

Rusija buvo priversta gerokai modernizuotus turimus laivus „Nord Stream 2“ užbaigimui po to, kai Šveicarijos rangovė 2019-ųjų pabaigoje nutraukė darbus dėl JAV sankcijų grėsmės.

Iki šiol nutiesta daugiau kaip 2,3 tūkst. iš 2,46 tūkst. kilometrų, tai yra 94 proc., „Nord Stream 2“ dujotiekio.