Po dvejus metus trukusio tyrimo ir daugiau kaip 1 tūkst. puslapių ataskaitos vidaus žvalgybos agentūra BfV artimiausiomis dienomis turi nuspręsti, ar AfD bus įtariama ryšiais su dešiniojo sparno ekstremizmu.
Tokio statuso priskyrimas sudarytų sąlygas žvalgybos agentams sekti partiją, jos komunikaciją ir galbūt naudotis slaptais informatoriais.
Antiislamiška AfD dažnai provokuodavo kontroversiją ragindama Vokietiją liautis atgailavus už Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus. Svarbi partijos figūra Alexanderas Gaulandas nacių erą kartą pavadino tik „paukščio išmatų dėmele“ Vokietijos istorijoje.
BfV sprendimą dėl AfD turi priimti partijai opiu metu. Nors ji yra didžiausia opozicinė partija parlamente, jos populiarumas mažėjo, dėl pandemijos dėmesio centre įsitvirtinus kanclerės Angelos Merkel valdančiosios koalicijos partijoms.
AfD lyderis Joergas Meuthehas yra pažadėjęs imtis teisinių veiksmų, jei BfV nuspręs pradėti sekimą, ir kaltina šią agentūrą žaidžiant politiką rinkimų „supermetais“, kaip juos praminė ekspertai.
AfD šiemet laukia šešeri regioniniai rinkimai ir visuotiniai rinkimai rugsėjo 26-ąją, kurie bus pirmi per 15 metų be A. Merkel.
Pirmasis regioninis išbandymas bus kovo 14-ąją įvyksiantys rinkimai Badene-Viurtemberge ir Reino krašte-Pfalce. Abiejose žemėse AfD populiarumas yra maždaug 10 procentų.