Šių protestų paramos bazė žymiai platesnė nei įprasti liberalių pagrindų protestai bei A. Navalno šalinininkų palaikymo akcijos kartu sudėjus. Dauguma į gatves išėjusiųjų pabrėžia, kad juos labiau sukrėtė ir veikti paskatino ne A. Navalno, kurio net nelaiko idealiu lyderiu (nei Rusijos, nei opozicijos) istorija, bet tai, ką jam padarė Rusija – bandė nunuodyti „Novičiok“ nervų sistemą pažeidžiančiais nuodais, o tada, kai jam šiaip ne taip pavyko pasveikti ir sugrįžti į tėvynę iš Vokietijos, įkišo už grotų. Kitaip tariant, žmonės tai regi kaip protestą prieš valstybės savivalę ir, vertinant praeitais metais priimtų Konstitucijos pataisų, sudariusių sąlygas V. Putinui kone iki gyvenimo galo išlikti prezidento poste, kontekste – kaip valdžios uzurpaciją, Maskvos „Carnegie“ centro publikacijoje rašo Alexanderis Baunovas.
Šeštadienį vykę protestai išskirtiniai ir dėl pastebimo skambių šūkių ir drąsių plakatų trūkumo (lyginant su ankstesnėmis protestų akcijomis). Protestų dalyviai atrodė labai rimti, netgi niūrūs. Jų šūkiams trūko bandymų apeliuoti į įstatymus, demokratiją ir Konstituciją. Tai reiškia, kad ši protesto akcija buvo skirta ne pasiekti valdinininkų sąžinę ir paskatinti gerbti įstatymus, sąžiningai skaičiuoti rinkimų balsus ar leisti visiems norintiems kandidatuoti rinkimuose. Tai buvo maršas prieš valdžioje esančius, kurį pakurstė ne nesąžiningi rinkimai ar vietos valdinininkų daromos nesąmonės, o bandymas nužudyti karą valdančiajam režimui paskelbusį opozicijos lyderį, o nepasisekus – jo sulaikymas.
Skirtingai nei protestai, kilę po opozicijos politiko Boriso Nemcovo nužudymo 2015 metais, šeštadienį Maskvoje vykusioje akcijoje nedominavo liberaliosios sostinės inteligentijos atstovai. B. Nemcovas, kadaise pats dirbęs Boriso Jelcino komandoje, buvo gana artimas visuomenės daliai, paskutinį XX amžiaus dešimtmetį laikiusiai Rusijos aukso amžiumi. A.Navalnas šiems žmonėms ne toks didis herojus, koks buvo B. Nemcovas. Be to, dauguma į gatves dėl A. Navalno išėjusiųjų taip nebūtų pasielgę dėl B. Nemcovo, o A. Navalnas XXI pirmo dešimtmečio valdininkus ir paskutinio XX amžiaus dešimtmečio oligarchus kritikuoja daugiau ar mažiau vienodai.
Kol kas dar nėra sociologinių duomenų, galinčių supiešti aiškesnį šeštadienio protestų vaizdą, tačiau spėjimai, kad į gatves išeis daugiausia jaunimas, pasirodė esantys klaidingi. Maža to, dauguma į akciją atėjusiųjų tikrai neatrodė kaip tipiškų prodemokratinių protestų Maskvoje dalyviai. Juos būtų galima apibūdinti kaip jaunus poindustrinio proletariato miestiečius. Greičiausiai tai paslaugų sektoriuje ar biuruose dirbantys rusai, nepatenkinti savo darbu, gaunamu atlyginimu ir ateities perspektyvomis.
Šį savaitgalį Maskvoje vykę protestai buvo ne tokie taikūs nei ankstesnės akcijos: būta nemažai susirėmimų su riaušių malšinimo policija. Nuotraukos, kurioje užfiksuota, kaip protestuotojai niokoja automobilį su švyturėliais – precedento neturinčio protestuotojų įtūžio įrodymas.
Į protestą Sankt Peterburge susirinko dar daugiau žmonių nei Maskvoje. Gali būti, jog protesto akcijos dalyvių skaičius tiesiogiai susijęs su koronaviruso infekcijų skaičiumi: Sankt Peterburgo valdžiai kontroliuoti ligos plitimą sekasi žymiai sunkiau nei kolegoms iš Maskvos, o ir atvejų skaičiumi antrasis pagal dydį šalies miestas neretai sostinę lenkia.
Kaip ir per protestus Maskvoje 2019 metų vasarą, vietos valdžia linkusi sutirštinti protestuotojų agresijos spalvas, kad galėtų pateisinti savo žiaurų atsaką. Savo įvykių versijoje saugumo tarnybos ne tik paprasčiausiai vaiko protestus – jie atsidūrę priešakinėje fronto linijoje, priešinasi užsienio priešų, kurių tikslas – sunaikinti Rusiją, remiamai revoliucijai.
Vakarų pozicija naujausių protestų Rusijoje klausimu žymiai aktyvesnė nei ankstesniais metais, o tai tik dar padidina tiek viešąsias, tiek asmeninės Rusijos valdančiojo režimo ir kai kurių paprastų rusų baimes ir nerimą. Vakarų sostinės visada reiškė paramą Rusijos protestuotojams ir smerkė saugumo tarybų veiksmus, tačiau po nesėkmingo apnuodijimo Vokietijos klinikoje ant kojų atsistojęs A. Navalnas tapo antras garsiausiai užsienyje girdimas balsas po Vladimiro Putino, o Vakarų pareiškimai šią naują realybę tik pagrindžia.
Pavyzdžiui, naujojo Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija sako, kad „stovės petis į petį su mūsų partneriais kovoje už žmogaus teises“. Tai reiškia, kad J. Bideno partneris Rusijoje yra ne V. Putinas, o A. Navalnas; ir kad būtent A. Navalnas yra sąjungininkas kovojant prieš V. Putiną. Tai pusė, kurią šioje pilietinėje situacijoje remia Vašingtonas, tam tikra prasme reaguodamas į Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Šeštadienį vykę protestai be jokios abejonės nukreipti prieš valdantįjį režimą, prieš elitą, prieš korupciją, tačiau nebūtinai liberalūs, provakarietiški ir už demokratiją. Laisvės, tvarkos ir teisingumo imperatyvas ne mažiau akivaizdus nei liberalios ar demokratinės vertybės. Nenuostabu, kad tokie protestai baugina ne tik režimą, bet ir sėkmingus visuomenės veikėjus, net ir tuos, kurie savęs nelaiko Kremliaus rėmėjais.
Dabar protestų organizatoriai sieks tokias akcijas paversti reguliariais reiškiniais – bent jau tol, kol bus kalinamas A. Navalnas. Panaši situacija Baltarusijoje įgauna formatą, kai opozicija tiek sustiprėjo, jog gali kiekvieną savaitę sukviesti žmonių į gatves, tad gana realu, jog protestų akcijos gali tapti Rusijos urbanistinio gyvenimo rutina.
Tokie reguliarūs protestai taps bet kokio tarptautinio kontakto su Kremliumi leitmotyvu, o bet kokia saugumo tarnybų agresija tiek užsieniečių, tiek rusų akyse prilygs kasdienybei. Reaguodama valstybė bandys tokias akcijas pateikti kaip prieštaraujančias įstatymams, piršdama mintį, kad jie agresyvūs ir turi rėmėjų iš užsienio užnugarį. Kaip kad matėme Minske ir Chabarovske, protestai gali vykti daugybę mėnesių, vis neprarandant vilties, kad įvyks norimas lūžis. Kol kas laikas režimo pusėje, bet taip bus ne visada.
Sulaikyta 3,3 tūkst. protestuotojų
Po šeštadienį įvairiuose Rusijos miestuose įvykusių demonstracijų, kurių dalyviai reiškė paramą suimtam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui ir per kuriuos, nepriklausomos stebėjimo grupės „OVD Info“ sekmadienį paskelbtais duomenimis, buvo sulaikyta per 3,3 tūkst. protestuotojų, prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo teisėsaugos pareigūnų smurto.
A. Navalnui paraginus protestuoti prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą, į gatves visoje šalyje šeštadienį išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, o Maskvoje policija susirėmė su demonstrantais.
Charizmatiškiausias V. Putino kritikas buvo sulaikytas prieš savaitę Maskvos oro uoste, kai atvyko iš Vokietijos, kur kelis mėnesius buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Opozicionierius pareiškė, kad pasikėsinimą į jo gyvybę organizavo Kremlius.
Opozicijos mitingus stebinti „OVD Info“ sekmadienį pranešė, jog policija dešimtyse miestų suėmė mažiausiai 3 324 demonstrantus. Grupės duomenimis, Maskvoje buvo sulaikyta 1 320 žmonių, o Sankt Peterburge – 490.
Sulaikymų per opozicijos mitingus skaičius buvo didžiausias šiuolaikinės Rusijos istorijoje.
Per mitingus sostinėje ir Sankt Peterburge buvo sužeista nemažai protestuotojų.
Sankt Peterburgo prokuratūra vėlų šeštadienio vakarą paskelbtame pranešime nurodė atliekanti tyrimą dėl pažeidimų, įskaitant „teisėsaugos pareigūnų“ pažeidimus ir jėgos panaudojimą prieš nenustatytos tapatybės moterį.
Šis pranešimas pasirodė po to, kai vietos žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kurioje matyti, kaip vidutinio amžiaus moteris po riaušių policininko suduoto smūgio krenta ant žemės.
Vaizdo įraše moteris vardu Margarita Judina trijų policininkų su pilna riaušių malšinimo ekipuote klausia, kodėl jie suima jauną neginkluotą protestuotoją. Tuomet vienas iš policininkų smogia jai į pilvą.
Sankt Peterburgo Džanelidzės mokslo tyrimų instituto ligoninės atstovas sakė, kad M. Judina šeštadienio vakare buvo paguldyta į ligoninę dėl galvos traumos.
„Jos būklė sunki, – sekmadienį pareiškė ligoninės atstovas naujienų agentūrai AFP. – Ji gydoma intensyviosios terapijos skyriuje.“
Maskvos sveikatos apsaugos departamento spaudos tarnyba sekmadienį pareiškė, jog sostinės ligoninėse nebėra nė vieno nukentėjusiojo per šeštadienį įvykusias nesankcionuotas protesto akcijas – visi jie išleisti namo.
„Beprecedenčiai protestai“
Tinklalapio „OVD-Info“, renkančio informaciją apie areštus per politinius protestus Rusijoje, duomenimis, šalies miestuose vykusių protestų metu buvo sulaikyta per 2,5 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 950 – Maskvoje.
Tarp sulaikytųjų Maskvoje buvo A. Navalno žmona Julija Navalnaja, kuri vėliau buvo paleista iš areštinės, ir garsi aktyvistė Liubov Sobol. Be to, keliems A. Navalno bendražygiams protesto išvakarėse buvo skirtos baudos ir jie buvo suimti.
A. Navalno suėmimas ir daugiau kaip 2,5 tūkst. jo šalininkų sulaikymas yra „nerimą keliantys dar didesnių pilietinės visuomenės ir pagrindinių laisvių ribojimų ženklai“, pridūrė jis.
„Didelį susirūpinimą“ išreiškė ir Kanada, paraginusi Maskvą „nedelsiant paleisti“ sulaikytuosius.
A. Navalno regioniniam tinklui vadovaujantis Leonidas Volkovas apskaičiavo, jog prie „beprecedenčių“ protestų visoje šalyje prisijungė apie 300 tūkst. žmonių, ir paragino kitą savaitgalį vėl surengti protesto akcijas.
AFP žurnalistai apskaičiavo, jog Maskvoje protestuose dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių, o Sankt Peterburge – daugiau kaip 10 tūkstančių.
Vakarų šalys griežtai pasmerkė A. Navalno suėmimą, o JAV ambasada Maskvoje šeštadienį apkaltino Rusijos valdžią pažeidžiant demonstruotojų teisę į taikius protestus.
Maskva į tai atsikirto apkaltinusi JAV diplomatus paskelbus planuotų protestų maršrutus ir paskleidus informaciją apie „žygį į Kremlių“.
„Kolegos iš JAV privalės pasiaiškinti“, – feisbuke parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Pavargo nuo Putino“
Anksčiau šeštadienį tūkstančiai žmonių susirinko Tolimųjų Rytų, Sibiro ir Uralo regionų miestuose, nepaisydami policijos perspėjimų panaudoti jėgą ir kai kur spaudusio didelio speigo.
Sankt Peterburge, kur policija sulaikė beveik 300 demonstruotojų, 20-metis Aleksejus Skvorcovas naujienų agentūros AFP žurnalistui pareiškė nebenorįs gyventi „diktatūroje“.
„Žmonės pavargo nuo Putino“, – pareiškė jis.
Pirmadienį skubiai surengtas teismas suėmė A. Navalną 30 dienų už tariamą lygtinės bausmės, skirtos baudžiamojoje byloje, kuri, pasak politiko, buvo neteisėta, sąlygų pažeidimą.
Vasario pradžioje turėtų įvykti teismas, kuris nuspręs, ar A. Navalnas turės atlikti trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
