Toks Britanijos ir Švedijos bendrovės pranešimas „nepriimtinas Europos Sąjungai“, po valstybių narių ir firmos atstovų susitikimo sakė už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides.
„Europos Sąjunga imsis visų veiksmų, reikalingų apsaugoti savo piliečius ir teises“, – pabrėžė ji.
S. Kiriakides nedetalizavo, kokių veiksmų galėtų imtis Bendrija, tačiau ji teigė, kad Briuselis pasiūlys „skaidrumo mechanizmą“, kuris leistų stebėti iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamų vakcinų siuntas.
Neįprastai tiesmukas pranešimas pabrėžė grėsmę, su kuria susiduria 27 ES valstybės, bandydamos išplėsti kol kas nepakankama apimtimi vykstančias vakcinacijos programas, labiau užkrečiamiems koronaviruso variantams keliant grėsmę sukelti dar vieną pandemijos bangą.
ES dar nėra patvirtinusi drauge su Oksfordo universitetu sukurtos „AstraZeneca“ vakcinos, bet tikimasi, kad sprendimas dėl jos platinimo Bendrijoje bus priimtas iki sausio 29 dienos.
Penktadienį paskelbtame „AstraZeneca“ pranešime sakoma, kad jeigu ES patvirtins šią vakciną, jos „pradiniai kiekiai bus mažesni negu tikėtasi“, nors paties platinimo pradžia nebus atidėta.
Bendrovė tai paaiškino „sumažėjusiu našumu gamybos vietoje, priklausančioje mūsų platinimo Europoje grandinei“, bet išsamesnių detalių nepateikė.
Bet kokiu atveju „AstraZeneca“ nurodė pristatysianti ES „milijonus dozių“ ir padidinsianti gamybą vasarį bei kovą.
Taip pat sulaukė kritikos „Pfizer“ pranešimas apie vėlavimą.
Sausio 15 dieną „Pfizer“ paskelbė, kad norint nuo vasario vidurio padidinti skiepų gamybą, būtini pakeitimai jos gamykloje Belgijoje.
Tokie pareiškimai gali sujaukti ES vakcinavimo programas, paremtas skiepais, kurių veiksmingumui užtikrinti reikia dviejų dozių, suleidžiant preparatą kelių savaičių intervalu.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šį mėnesį yra pažadėjusi, kad iki rugpjūčio pabaigos ES bus paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų.
Tyrimas: nesąžiningas vakcinų paskirstymas pasaulio ekonomikai kainuos trilijonus
Jei turtingesnės šalys sau užsitikrintų didžiąją dalį pasiekiamų vakcinų nuo COVID-19, o besivystančios šalys kol kas liktų beveik tuščiomis rankomis, pasaulio ekonomika patirtų trilijonus dolerių nuostolių, pirmadienį sakė Tarptautiniai prekybos rūmai (ICC).
ICC užsakymu atliktame tyrime buvo nustatyta, kad jei vakcinos nebūtų paskirstomos sąžiningai, pasaulio ekonomikos našumas vien šiais metais galėtų sumažėti iki 9,2 trln. dolerių suma. Pusę šių nuostolių patirtų pramoninės šalys.
„Integruota analizė parodo visus galimus vakcinų nacionalizmo padarinius, kurie yra daug didesni nei ankstesniuose skaičiavimuose“, – sakė ICC.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad atsiperka investicijos į „ACT Accelerator“ – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) COVID-19 testų, vaistų ir vakcinų kūrimo, gamybos ir paskirstymo programą.
Jei turtingesnės valstybės sumokėtų programai trūkstamus 27,2 mlrd. dolerių, nauda būtų 166 kartus didesnė už pačią investiciją, sakoma tyrimo ataskaitoje.
Net jei turtingesnės valstybės iki birželio pabaigos pasiektų optimalią savo populiacijų vakcinavimo aprėptį, jie prarastų galimybę padidinti ekonominį našumą iki 4,5 mlrd. dolerių, jei skiepijimo lygiai skurdesnėse šalyse išliktų dabartinėse žemumose, nurodoma atskaitoje.
„Pažengusios ekonomikos turi aiškią ekonominę paskatą pagreitinti vakcinų platinimą koordinuotai visame pasaulyje – potencialių paklausos ir pasiūlos rizikų sumažinimas trečiosiose šalyse gali užkirsti kelią ekonominiams nuostoliams savo pačių šalyse“, – teigiama ICC ataskaitoje.