Remiantis Taivano gynybos ministerijos išplatintu pranešimu, šeštadienį 13 Kinijos lėktuvų kirto pietvakarinę salos priešlėktuvinės gynybos identifikavimo zonos ribą, o sekmadienį tą patį pakartojo dar 15 lėktuvų. Taipėjus į tai sureagavo atitinkamais veiksmais, įskaitant kinų vykdomų skrydžių stebėsenai skirtų naikintuvų parengtį, informuoja CNN.
Kaip tvirtina Taivano gynybos ministerija, pernai Kinijos kariniai lėktuvai daugiau nei 380 kartų praskrido salos priešlėktuvinės gynybos identifikavimo zona. JAV federalinė aviacijos administracija tokio tipo zoną apibrėžia kaip „konkrečią virš sausumos arba vandens plytinčią erdvę, kurioje atsidūrusius orlaivius atitinkama šalis turi nedelsdama ir tiksliai identifikuoti, taip pat nustatyti tų orlaivių padėtį ir kontroliuoti jų skrydžius, skatinama savo pačios nacionalinio saugumo interesų.“
Nors panašių pratybų pastaraisiais metais padažnėjo, sprendžiant iš čia minimų grupių skrydžio laiko ir jų sudėties (daugiausia buvo naikintuvų ir bombonešių), veikiausiai buvo norima pasiųsti tam tikrą žinutę neseniai darbą Vašingtone pradėjusiai administracijai.
Daugiau nei septynis dešimtmečius Kinija ir Taivanas pavaldžios atskiroms institucijoms, tačiau Pekinas ir toliau reiškia pretenzijas dėl visų teisių į beveik 24 mln. gyventojų turinčią demokratinę valstybę, įsikūrusią prie pietrytinių žemyninės Kinijos krantų.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra prisiekęs, kad Pekinas niekada neleis salai tapti nepriklausoma ir neatmetė galimybės prireikus tuo tikslu panaudoti jėgą.
Šeštadienį išplatintame pranešime J. Bideno administracija paragino Pekiną nustoti vykdyti bauginimo politiką Taivano atžvilgiu ir pažadėjo paramą Taipėjuje dirbančiai demokratinei vyriausybei.
„Raginame Pekiną nustoti taikyti Taivanui karinį, diplomatinį bei ekonominį spaudimą ir, užuot tai darius, pradėti prasmingą dialogą su demokratiniu keliu išrinktais Taivano atstovais“, – pareiškė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as. Jis priminė apie vis glaudesnius JAV ir Taivano santykius bei paminėjo, kad Vašingtonas ir toliau pasisako už salos savivaldą.
Svarus JAV indėlis į Taivano gynybos potencialą buvo padarytas dar Donaldo Trumpo administracijos laikais. Ypač verta paminėti pažangiausios karinės technikos, įskaitant naikintuvus F-16, pardavimą Taipėjui ir aukšto rango pasiuntinių skyrimą į salą. Abu šie žingsniai sukėlė Pekino pyktį.
Vienu pirmųjų naujojo JAV prezidento administracijos paramos salai ženklu derėtų vadinti Taivano de facto ambasadorės JAV Hsiao Bi-khim apsilankymą praeitą savaitę įvykusiame J. Bideno inauguracijos renginyje. Tai buvo pirmasis tokios reikšmės oficialus kvietimas, kurio sulaukė Taipėjaus vyriausybės atstovas nuo pat 1979-ųjų, kada Vašingtonas užmezgė formalius diplomatinius santykius su Pekinu. Beprecedentis įvykis kaipmat sulaukė atgarsio: tą pačią dieną Pekinas paskelbė sankcijas JAV valstybės sekretoriaus kadenciją baigiančiam Mike‘ui Pompeo ir dar 27-iems asmenims, ėjusiems svarbias pareigas D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu, apkaltindamas visus išankstiniu nusistatymu ir neapykanta Kinijos atžvilgiu.
JAV karo laivai atplaukė pratybų į Pietų Kinijos jūrą
JAV lėktuvnešis ir jį lydintys laivai atplaukė į Pietų Kinijos jūrą vadinamųjų „laivybos laisvės“ pratybų – pirmųjų šių įprastinių operacijų regione vadovaujant naujajam Amerikos prezidentui Joe Bidenui.
Lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ vadovaujama smogiamoji grupė paskirties vietą pasiekė šeštadienį, paskelbė JAV Indijos ir Ramiojo vandenyno pajėgų vadavietė tą pačią dieną, kai Taivanas pranešė, kad jo oro erdvę pažeidė keli Kinijos naikintuvai ir bombonešiai.
„Puiku vėl būti Pietų Kinijos jūroje, vykdyti įprastines operacijas, skatinti laivybos laisvę ir raminti sąjungininkus bei partnerius“, – pareiškė 9-osios lėktuvnešių smogiamosios grupės vadas kontradmirolas Dougas Verissimo.
Pekinas reiškia pretenzijas į kone visą Pietų Kinijos jūrą, nors Taivanas, Filipinai, Brunėjus, Malaizija ir Vietnamas irgi tvirtina, kad tam tikros akvatorijos priklauso jiems.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas įprastines JAV pratybas pavadino „jėgos demonstravimu, neprisidedančiu prie taikos ir stabilumo užtikrinimo regione“.
Pietų Kinijos jūra yra strategiškai svarbus vandens kelias, kur, kaip manoma, taip pat esama vertingų naftos ir dujų telkinių.
Pekinas agresyviai stengiasi paversti ten esančius rifus dirbtinėmis salomis, kur galėtų būti dislokuojami karo lėktuvai, o tokios pastangos pykdo kitas valstybes, reiškiančias pretenzijas į tas jūros dalis.
Vėliausia JAV operacija prasidėjo Vašingtonui prieš kelias dienas pareiškus, kad jo įsipareigojimai Taivanui yra „tvirti“ – tokie buvo pirmieji J. Bideno administracijos komentarai apie demokratiškai valdomą salą.
Taivanas atsiskyrė nuo likusios Kinijos pasibaigus pilietiniam karui 1949 metais ir gyvena jausdamas nuolatinę invazijos grėsmę, Pekinui žadant kada nors susigrąžinti šią salą.
Kinų komunistinė vyriausybė vengia bet kokių oficialių kontaktų su Taivanu ir stengiasi salą politiškai izoliuoti.
Tačiau JAV lieka svarbiausios neoficialios Taivano sąjungininkės, o amerikiečių Kongresas įsipareigojo parduoti jam ginklų savigynai.
Su Pekinu dėl prekybos nesutardavęs buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas užmezgė su Taibėjumi šiltesnius ryšius. Spėjama, kad D. Trumpo įpėdinis taip pat laikysis griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu.
