Informaciją apie V. Putino rūmus D. Ševčenka pateikė „Deutsche Welle“.

Vaizdo įrašas, kurį „YouTube“ patalpino Aleksejaus Navalno įkurtas Antikorupcijos fondas (FBK), atskleidžia Rusijos prezidento V. Putino slaptos prabangios vilos istoriją. Vos per dvi dienas šis įrašas sulaukė 40 mln. peržiūrų. Pasak tiriamojo filmo, pavadinto „A Palace for Putin: The Story of the Biggest Bribe“ („Dvaras Putinui: didžiausio kyšio istorija“), dvarą sudaro 18 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamojo ploto, o jį pastatyti kainavo 100 mlrd. rublių (apie 1,12 mlrd. eurų).

FBK teigimu, milžinišką statybų projektą finansavo valstybinės kompanijos „Rosneft“ ir „Transneft“, valdomos V. Putino sąjungininkų Igorio Sečino ir Nikolajaus Tokarevo.

Pirmąsyk gandų apie prezidento dvarą pasigirdo 2010 m., kai Rusijos verslininkas Sergejus Kolesnikovas nutekino finansinius dokumentus, sutartis ir kitus dokumentus, siejamus su šiuo nekilnojamojo turto projektu. S. Kolesnikovo teigimu, projektui vadovavo verslininkas Nikolajus Šamalovas. Jis veikė V. Putino vardu. Atskleista žinia tuo metu sukėlė nemenką žiniasklaidos susidomėjimą. Prabėgus keliems mėnesiams, N. Šamalovas pardavė valdas verslininkui Aleksandrui Ponomarenkai, kuris teigė ketinęs paversti rūmus viešbučiu.

Aplinkosaugos aktyvistai šią vietą stebėjo ilgus metus, o kai kuriems iš jų pavyko ten pakliūti ir nufotografuoti vilą. Vienas jų yra nevyriausybinės organizacijos Rusijos pilietinės iniciatyvos prieš aplinkosaugos nusikaltimus (CIAEC) vadovas D. Ševčenka, davęs interviu „Deutsche Welle“ (DW).

– Pone Ševčenka, ar iš A. Navalno tiriamojo vaizdo įrašo sužinojote kažką naujo?

– Taip – aš nežinojau, kad po pastatu įrengta požeminė čiuožykla. Tačiau, neskaitant šios detalės, tyrimas daug naujų dalykų neatskleidė. Visgi taip buvo pirmasis bandymas sistemingai sudėlioti visą su šiuo statybų projektu susijusią informaciją. Už pinigų srautų ir fiktyvių kompanijų nušvietimą kolegos nusipelno pagyrų.

– Jūs statybvietėje lankėtės 2011-aisiais. Papasakokite apie savo patirtį.

– Mes stebėjome projektą nuo 2004-ųjų ar 2005-ųjų, kai planai apie rezidenciją Idokopo kyšulyje tapo vieši. Buvome įpykę, nes šiose vietovėse driekiasi žmogaus nepaliesti ir Rusijos saugomi Picundos pušynai. Buvo akivaizdu, kad miškas bus iškirstas. Kai 2010-aisiais S. Kolesnikovo iš nutekintos informacijos pasidarė aišku, kad statomi rūmai netaps vaikų namais, kad tai bus Rusijos prezidento V. Putino rezidencija, ėmėmės tolesnio tyrimo.

– Kodėl atsidūrėte statybvietėje?

– 2011-aisiais mano kolega Surenas Gazarianas ir aš drauge su aktyviste Jekaterina Solovjova ir Rusijos dienraščio „Sobesednik“ žurnaliste Rimma Achmirova nutarėme, kad reikia išsamiau pasidomėti statybviete. Reikia pažymėti, jog statybų laikotarpiu ši vieta nebuvo akylai saugoma. Mes pasukome iš Praskovejevkos vedančiu keliu ir praėjome patikros punktą. Mums nereikėjo slapstytis – vartai buvo atviri. Tad patraukėme prie pagrindinio pastato, beveik prie didžiojo įėjimo, papuošto dvigalviu ereliu, kuris rodomas A. Navalno filme.

Iš pradžių į mus niekas nekreipė dėmesio. Statybininkai vaikštinėjo aplink, bet nieko mūsų neklausė. Tačiau kai mus pastebėjo Federalinės apsaugos tarnybos (FSO) pareigūnai, kilo didžiulis sąmyšis. Jie privertė mus liautis filmuoti. Laimei, vieną nuotraukų pilną atminties kortelę paslėpiau savo bate. Tai vienintelės šiandien turimos statybvietės nuotraukos, kurių nekonfiskavo statybininkai.

Jie nežinojo, ką su mumis daryti. Du FSO agentai, aiškiai nurodę, kad yra tarnybos darbuotojai, leidosi mus vytis. Jie iškvietė policiją, kažkodėl iškvietė ir pasienio pareigūnus. Taip pat pasirodė daugybė privačių saugumo tarnybų rangovų. Jie niekšingai atėmė mūsų nuosavybę, o policija viską stebėjo. Jie apieškojo mūsų automobilį, tada pasiėmė visus daiktus ir nunešė juos į rūmus, į tą pilką pastatą.

– Ką jūs apžiūrėjote statybvietėje?

– Apžiūrėjome visą pagrindinį pastatų kompleksą, įskaitant ir pagrindinį įėjimą į dvarą. Apėjome aplink, apžiūrėjome tą pastato pusę, iš kurios matyti jūra. Tada aš pastebėjau, kad prie pagrindinio įėjimo buvo iškirstas miškas, jo vietoje įrengtas dailus parkas. Paplūdimio miškai liko nepaliesti. Esmė ta, kad nuo vandens pagrindinio pastato nematyti. Po to nuėjau į patalpą, kuri A. Navalno filme vadinama „vandens diskoteka“. Ją sudaro į fontaną panašus įrenginys, sujungtas su baseinu. Mes taip pat žvilgtelėjome į kiemą. Vartai buvo užrakinti, tačiau galėjome matyti, kas yra viduje.

– Ar tada, kai ten buvote, žinojote, kam statoma ši rezidencija?

– Mes puikiausiai žinojome, kur atsidūrėme. Tačiau visgi nustebome, kai susidūrėme su FSO pareigūnais. Oficialiai šis dvaras yra privati nuosavybė. Mes pasiteiravome FSO pareigūnų, ką jie ten veikia, bet atsakymo nesulaukėme.

Mus statybvietėje taip pat nustebino užsienio statybų vadovų gausa. Kai susidūrėme su Federalinės apsaugos tarnybos agentais, vienas vyriškis priėjo prie mūsų ir pasakė, kad pažeidėme ribas ir filmuoti mums draudžiama. Jis kalbėjo rusiškai su itališku akcentu. Tada privačios saugos tarnybos rangovai ėmė atiminėti mūsų daiktus. Visai operacijai vadovavo vyras iš Balkanų, kaip mes vėliau sužinojome.

– Kas nutiko paskui? Ar sulaukėte kokių nors pasekmių?

– Žmonės statybvietėje buvo atsipalaidavę ir lankytojų išvysti nesitikėjo. Jie neturėjo supratimo, ką su mumis daryti. Tačiau jie nutarė konfiskuoti mūsų užfiksuotus vaizdus, paprasčiausiai atimdami mūsų daiktus. Tada policija mus nugabeno į Divnomorsko nuovadą. Ten raštiškai paliudijome, kad mūsų nuosavybė buvo pagrobta. Kitą rytą paskambino miestelio policijos pareigūnas ir pranešė, jog miške rasti mūsų daiktai ir dokumentai. Suprantama, atminties kortelių jie negrąžino. Visas reikalas buvo užglaistytas, kad neiškiltų viešumon.

Tačiau su pasekmėmis mes susidūrėme. Vėliau, kai S. Gazarianas nuvažiavo į rūmus ir mėgino apžiūrėti paplūdimio ruožą, jam iškilo problemų susidūrus su sargybiniais. Jam buvo iškelta byla, privertusi tuo metu palikti šalį.

– Ar po 2011-ųjų sugrįžote į tą vietą?

– Į statybvietę mes nėjome. Tačiau stebėjome, kas vyksta aplinkui. Į visą paplūdimio ruožą neleidžiama patekti gyventojams – tai įžiebė pyktį. Mačiau, kaip pasienio pareigūnai iš paplūdimio veja žmones. Jiems teko susirinkti palapines ir pateikti pasus. Jų asmeniniai duomenys buvo užfiksuoti. Vėliau iš žiniasklaidos pranešimų sužinojau, kad visai prie pat kranto buvo V. Putino jachta „Olimpija“. Suprantama, tuo metu jis šioje vietoje atostogavo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (429)