Praėjusį antradienį vykusiame aukščiausio rango ES diplomatų susitikime Rumunijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos ambasadoriai įspėjo – Rusijai šis susitikimas bus proga skleisti propagandą, rašoma diskusijos transkripcijoje, su kuria susipažino „Bloomberg“.
Vokietija, Prancūzija ir dauguma ES narių pritaria J. Borrellio vizitui, nes laiko jį proga perduoti Maskvai žinią apie ES poziciją žmogaus teisių klausimais ir pademonstruoti paramą Rusijos pilietinei visuomenei.
Pasak dviejų su planais susipažinusių asmenų, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio politikai J. Borrellis oficialiai praneš apie vasarį planuojamą vizitą. Tiesa, dėl pandemijos datos dar derinamos, galutinis sprendimas nepriimtas.
J. Borrellio biuras parašė Baltijos šalių užsienio reikalų ministrams, kad jį supykdė jų sprendimas išpublikuoti tviteryje pranešimą, skatinantį jį atidėti vizitą ir pranešti apie tai. J. Borrellio komanda atrašė, kad Baltijos šalių nepritarimo nebus paisoma.
Turint omenyje atvejo sudėtingumą, J. Borrellis nori pats informuoti Rusijos politikus apie ES nuostatas.
Šis atvejis ES užsienio politikos užkulisiuose rodo, kad 27 bloko narių nuomonės, kaip reaguoti į A. Navalno suėmimą Rusijoje, stipriai skiriasi. Rusija ne itin paiso Vakarų smerkimo ir neigia apnuodijusi A. Navalną.
J. Borrellio atstovas spaudai pareiškė, kad komisija nekomentuoja privačiai vykusio pokalbio.
2017 m. vizitas
Jei vizitas įvyktų, jis būtų pirmasis po trejų metų pertraukos – 2017 m. tuometinė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikai Federica Mogherini lankėsi Maskvoje ir susitiko su S. Lavrovu.
44 m. A. Navalną suėmė praėjusį sekmadienį Maskvos oro uoste, vos jam grįžus iš Vokietijos, kur gydėsi po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga. Maskvos policijos nuovadoje įvykusio bylos nagrinėjimo supaprastinta tvarka metu jam buvo skirtas 30 parų areštas. Teismas pareiškė, kad jis pažeidė lygtinės bausmės reikalavimus, turėdamas omenyje ankstesnę baudžiamąją bylą, kurią daugelis laiko sufabrikuota ir politiškai motyvuota.
Praėjusį antradienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija nereaguos į prašymus paleisti A. Navalną į laisvę, nes tai – šalies vidaus teisinis klausimas.
Kol kas Europa veikiau rodo pirštais į Rusiją, o ankstesnės įvestos sankcijos nesutrukdė Vladimiro Putino politiniams sprendimams. Norint pritaikyti daugiau sankcijų, ES šalys turi būti vieningos, o buvusių komunistinių valstybių padėtis yra ypač delikati, turint omenyje istoriją ir artimą geografinę padėtį su Rusija.
Susitikime diplomatams buvo pasakyta, kad A. Navalno suėmimas – ne atskiras incidentas, jį reikėtų vertinti platesniame kontekste, kuriame Rusija siekia suvaržyti nepriklausomus politikus, artėjant rinkimams į parlamentą.
Sausio 18-osios laiške ES užsienio reikalų ministrams J. Borrellis pasmerkė A. Navalno suėmimą, tačiau neužsiminė apie baudžiamąsias priemones. Manoma, kad vasarį ir kovą vyksiančiuose susitikimuose ES užsienio reikalų ministrai ir bloko lyderiai aptars A. Navalno suėmimo klausimą ir tolesnius santykius su Rusija.
Preliminaria informacija, po praėjusio antradienio susitikimo aštuonios ES narės (tarp jų – Danija ir Italija) yra pasirengusios pritarti sankcijoms, kitos nusiteikusios panagrinėti daugiau diplomatinių priemonių.
Vienas centrinės Europos ambasadorius pasiūlė paskirti A. Navalno paleidimo datą ir susitarti, kokia būtų ES reakcija, jei Rusija nesutiktų. O Vokietijos atstovas siūlo neaptarinėti sankcijų, kol neaišku, kaip klostysis A. Navalno byla.
