„Kai atvažiavau į Ukrainą, mane sutiko specialiosios tarnybos. Mane saugojo 24 valandas per parą. Mano nuomone, pateikiau pakankamą pagrindą teigti, kad su Pavelo Šeremeto nužudymo užsakymu susijusios baltarusių specialiosios tarnybos“, – sakė I. Makaras „Laisvosios Europos radijui/Laisvės radijui“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL), paskelbusiam šio pokalbio ištraukų.

„Publikavus mano informaciją apie tai, kas vyko [Baltarusijos] KGB pirmininko [Vadzimo] Zaicavo kabinete 2012 metais, su manimi susisiekė ukrainiečių diplomata ir aptarė bendradarbiavimą išaiškinant Pavelo Šeremeto nužudymą. Paprašius Ukrainos nacionalinės policijos valdybos viršininkui, man išdavė Ukrainos vizą ir paprašė manęs atskristi į Ukrainą dalyvauti tyrime... Suteikiau ukrainiečiams daug daugiau informacijos, nei paskelbiau žiniasklaidoje“, – sakė I. Makaras.

„Mano asmenine nuomone, sugretinus virtinę faktų ir pasikalbėjus su ukrainiečių tyrėjais galima kalbėti apie Aliaksandro Lukašenkos neapykantą Pavelui Šeremetui. Visa tai drauge galėjo tapti jo pašalinimo priežastimi ir tai buvo padaryta kaip parodomasis nužudymas“, – pabrėžė I. Makaras.

Ukrainos nacionalinė policija šių teiginių kol kas nekomentavo.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas antradienį ministerijos interneto svetainėje paskelbtame komentare nurodė, kad Minskas yra pasirengęs pateikti Kijevui žmogaus, paskelbusio P. Šeremeto nužudymo "tariamo" aptarimo įrašą, sukčiavimo įrodymus.

„Turime įtikinamų duomenų, įskaitant garso įrašą, kuris nedviprasmiškai rodo aiškius šio reikaliuko sukčiavimo tikslus“, – rašė A. Hlazas.

Pasak jo, medžiaga per atitinkamas tarnybas perduota Lenkijai, Lietuvai ir Vokietijai. „Mes pasirengę nagrinėti ir ukrainiečių kreipimąsi, jei tokį gausime“, – pridūrė jis.

Sausio 4 dieną interneto leidinys „Ukrainska pravda“ remdamasis paskelbtais garso įrašais ir belgų leidiniu „EUobserver“ pranešė, kad P. Šeremeto nužudymą rengė Baltarusijos specialiosios tarnybos. Kaip rodo Baltarusijos KGB vadovo 2008–2012 metais V. Zaicavo numanomų pokalbių įrašai, kuriuos leidiniui „Ukrainska pravda“ perdavė baltarusių opozicija, šios šalies slaptosios tarnybos aptarinėjo galimybę susprogdinti P. Šeremetą. Po ketverių metų tai buvo padaryta.

2016-ųjų liepos 20-osios ryte Kijevo centre buvo susprogdintas automobilis, kuriame buvo P. Šeremetas. Žurnalistas mirė iškart. Įtarimai dėl jo nužudymo buvo pareikšti trims asmenims: kariuomenės slaugytojai Janai Duhar, savanorei ir vaikų kardiologei Julijai Kuzmenko, taip pat muzikantui ir „mūšių Donbase veteranui“ Andrijui Antonenkai. Ikiteisminis jų bylos tyrimas buvo baigtas kovo 22 dieną. Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl dalyvavimo P. Šeremeto nužudyme nepripažįsta.