Gruodį pasirašytas susitarimas – dar vienas drąsus Kinijos mokslo ir technologijų žingsnis Vidurio ir Rytų Europoje ir bakstelėjimas pirštu į vis didėjantį aukštojo mokslo ir tyrimų srities politizavimą Vengrijoje.
Vengrijos valdžia akcentuoja Fudano universiteto „pasiekimus tyrimų srityje“ ir tvirtina, kad jo filialas „pagerins“ aukštojo mokslo studijų standartus Vengrijos aukštosiose mokyklose, padės įgyti tarptautinių konkurencijos įgūdžių ir sukaupti patirties, būtinos vystant Vengrijos ekonomiką.
Planai įsteigti Fudano universiteto filialą Vengrijoje akademikų bendruomenės sutikti gana skeptiškai. Pastaroji visai neseniai tiesiogiai nukentėjo šalies valdžiai nusprendus apriboti Vidurio Europos universiteto (CEU) ir Vengrijos mokslų akademijos akademinę laisvę.
Įsigaliojus 2017 metais priimtoms Vengrijos aukštojo mokslo įstatymo pataisoms, reikalaujančioms šalyje veiklą vykdyti norintiems universitetams turėti ir savo būstinę kilmės šalyje, CEU buvo priverstas trauktis iš savo bazės Budapešte. Lapkritį jis oficialiai atidarė savo filialą Vienoje, iš kur dabar siūlo per 80 proc. paskaitų. Įstatymo pataisos iš esmės buvo interpretuojamos kaip tiesioginis žingsnis prieš CEU. Pastarąjį įkūręs iš Vengrijos kilęs filantropas George‘as Sorosas, šalies ministro pirmininko Viktoro Orbano ir jo „neliberaliosios demokratijos“ priešas.
Dar viena 2019 metais priimta pataisa iš Vengrijos mokslų akademijos atėmė jos tyrimų institutus. Visi jie buvo reorganizuoti į naują instituciją, kurios tiesioginė kontrolė atiteko ne kam kitam, o Vengrijos valdžiai.
CEU Vengrijos reikalų prorektorius Zsoltas Enyedi „Science Business“ sakė, kad CEU palankiai vertina užsienio universitetų norą vystyti savo veiklą Vengrijoje ir „linki Fudanui kuo geriausios kloties“. Nepaisant to, Z. Enyedi sako, kad Fudano filialas – dar vienas pavyzdys, kaip šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas naudojasi universitetais politinei naudai gauti. „Tai jau tapo įpročiu, kuris tėra viena iš naujų Orbano politikos priemonių. Didžiulį nerimą kelia faktas, kad užsienio universitetų atsiradimas ir dingimas iš Vengrijos tapęs politiniu procesu. Universitetams toks vaidmuo neturėtų tekti“, – teigia prorektorius.
Vengrijos mokslų akademijos ekologinių tyrimų centro mokslininkas Andras Baldi sako: „Šalyje veikia užsienio universitetų, kuriuos palaiko šalies valdžia. Aišku, ne visi“.
Vengrijos vyriausybės atstovo teigimu, Kinijos valdžia universiteto filialą Vengrijoje vertina kaip „prioritetinį dvišalio bendradarbiavimo projektą“.
„Iniciatyva atitinka atsivėrimo Rytams politiką bei kultūrinės, mokslinės ir ugdymo sutarties, kurią abi šalys atnaujino praeitą lapkritį, principus“, – tikina atstovas.
„QS World Universitity Ranking“ duomenimis, Fudano universitetas yra keturiasdešimtas pasaulyje, jame dirba per 4500 dėstytojų, ugdančių virš 30 tūkst. studentų. Pastaruoju metu ši aukštojo mokslo įstaiga vis dažniau kritikuojama dėl sprendimo iš savo chartijos išbraukti „žodžio laisvės“ sąvoką ir įtraukti pažadą paklusti Komunistų partijos valdžios kontrolei.
Paprašius universiteto atstovų pakomentuoti situaciją Vengrijoje, atsakymo nesulaukta.
Susitarimai regione
Planuojamas Fudano universiteto filialas Budapešte nėra vienintelis žingsnis, kurį žengė Kinijos valdžia, stiprindama mokslinį bendradarbiavimą su Vengrija ir kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis.
2019 metais Vengrijos nacionalinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų tarnybos (NRDI) prezidentas Zoltanas Birkneris vyko į Pekiną, kur „Diržo ir kelio“ iniciatyvos forume pristatė dvišalio mokslo ir technologijų projekto rezultatus.
Anot Z. Birknerio, bendram Vengrijos ir Kinijos mokslo ir technologijų projektui buvo atrinkta per šimtas paraiškų, jais pateikusiems skirtas finansavimas. Be to, pradėta dešimt papildomų jungtinių tyrimų ir projektų antibiotikų, Alzheimero ligos, grafeno ir maisto saugos srityse.
Vengrija su Kinija bendradarbiauja ir dėl jungtinio technologijų perdavimo centro Čongčinge, projektas apima tokias sritis kaip atsinaujinantys energijos šaltiniai, išmanieji miestai ir vandens valymo sistemos.
Per derybas su Z. Birkneriu Kinijos mokslo ir technologijų ministro pavaduotojas Zhang Jianguo paskelbė, kad Kinija svarsto galimybę gilinti bendradarbiavimą ELI-ALPS lazerinių tyrimų centre, esančiame trečiame pagal dydį Vengrijos Segedo mieste. Pastarasis – jaunesnysis paties galingiausio lazerinių tyrimų infrastruktūros objekto pasaulyje ELI-NP Bukarešte brolis.
Strateginiai žemės ūkio tyrimai Rumunijoje
Praeitais metais buvęs Rumunijos mokslinių tyrimų ministras Nicolae Hurducas atidarė Kinijos ir Rumunijos mokslo ir technologijų parką – jungtinį centrą, už kurį atsakingas Bukarešto Agronomijos mokslų ir veterinarijos medicinos universitetas bei Kinijos žemės ūkio mokslų akademija Pekine.
Ministras negailėjo gerų žodžių Rumunijos ir Kinijos bendradarbiavimui mokslo srityje, pavadino jį strateginės svarbos ir pranešė apie atnaujinto bendradarbiavimo susitarimo planus. „Mums reikalinga Kinijos draugystė, o mes galime būti tas patikimas partneris, kurio Pekinui reikia Rytų Europoje“, – akcentavo N. Hurducas. Per tą laiką valdžia Rumunijoje pasikeitė ir N. Hurducas jau nebe ministras. Taip ir lieka neaišku, kiek toli spėjo pažengti derybos. Nepaisant to, Rumunija ir toliau vykdo projektus, susijusius su moksliniu ir technologiniu procesu bei ekonomikos vystymusi abejose šalyse.
Bulgarijos ryšys
Gruodį Bulgarijos mokslų akademijos prezidentas Julianas Revalski buvo susitikinęs su Kinijos ambasadoriumi Dong Xiaojun, su kuriuo aptarė būdus, kaip būtų galima sustiprinti abejų šalių bendradarbiavimą mokslo klausimais ir pristatyti naują jaunųjų mokslininkų ir doktorantūros studentų mainų programą. J. Revalski teigimu, santykių su Kinija stiprinimas „visiems būtų labai naudingas“.
2018 metais minėtajai akademijai pavaldus ekonominių tyrimų institutas pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Fudano universitetu dėl susijusius studijų programos.
Lenkija taip pat planuoja išplėsti jungtinę tyrimų finansavimo schemą, kurią naudoja bendradarbiaujant su Kinija gamtos mokslų sektoriuje, siekiama, kad ji apimtų ir inžinerijos sritį.
Šiais metais Slovakijoje vyks jau penktoji „China-CEEC Conference on Innovation Cooperation“ konferencija – šešiolikos Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir Kinijos šalių susitikimas, skirtas naujų būdų, kaip sutelkti mokslinius ir technologinius sprendimus bendriems tikslams, paieškoms bei turimų kompetencijų dalijimusi.
2019 metais šešiolikos šalių ministrai pirmininkai pasirašė bendradarbiavimo su Kinija gaires, įskaitant ir susitarimą „skatinti su inovacijomis susijusias investicijas“ mokslo ir technologijų srityje.