Šią savaitę šešių didžiausių Didžiosios Britanijos prekybos tinklų – „Tesco“, „Sainsbury's“, „Asda“, „Marks & Spencer“, „Iceland“ ir „Co-Op“ – vadovai bendru laišku kreipėsi į Jungtinės Karalystės ministrą Michaelą Gove‘ą. Šiame laiške prognozuojama, kad šviežių produktų tiekimas į Šiaurės Airijoje esančius jų prekybos centrus taps „neveiksnus“, jei, kaip planuojama, balandžio 1-ąją įsigalios visapusiškos importo patikros.

Nuo pirmosios šių metų dienos, kai įsigaliojo naujosios taisyklės, visi šeši didieji prekybos centrai įvairiais būdais stengiasi, kad Šiaurės Airijos parduotuvių lentynos išliktų pilnos. Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas – už šį regioną atsakingas ministras – tikina, kad Šiaurės Airiją skirianti riba nė neegzistuoja.

Vadinamasis Šiaurės Airijos protokolas, Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES susitarimo dalis, numato, kad Jungtinės Karalystės sudėtyje esančiai Šiaurės Airijai tebėra taikomos ES muitų taisyklės. Šis kompromisas sudarytas siekiant išvengti patikrų daugelyje kelių, esančių palei 499 km ilgio siena su Airija, primena politico.eu.

Tačiau šis kompromisas taip pat reiškia, kad į keltų prieplaukas atvykstantys vežėjai turi pasirūpinti sudėtingomis muitinės deklaracijomis gabenamoms kiekvieno tiekėjo ir tipo prekėms. Labai dažnai tai yra neįgyvendinama, tad dauguma tiekėjų ir krovinių gabenimo kompanijų nutaria sumažinti ir supaprastinti į Šiaurės Airiją vežamus krovinius.

Dėl šios priežasties situacija dabar tokia, kad vežėjai informuoja apie didžiulius krovinius, gabenamus iš Didžiosios Britanijos į Šiaurės Airiją, ir dažniausiai nedidelius krovinius ar apskritai tuščias transporto priemones, vykstančias priešinga kryptimi. Daugiausia problemų kyla dėl įprastai mišrių siuntų, susidedančių iš įvairių prekių iš skirtingų smulkiųjų gamintojų. Jei, atvykus į uostą, paaiškėja, kad dokumentai yra netikslūs ar nepilnos sudėties, vėluoja visa siunta.

„Maisto prekių judėjimas čia yra iš esmės didžiausia problema, nes dėl šių prekių kyla daugiausia kliūčių“, – aiškina „Logistics UK“ Šiaurės Airijos politikos skyriaus vadovas Seamusas Leheny.

„Įsivaizduokime: anksčiau vilkiku į Šiaurės Airiją gabendavau obuolius, apelsinus ir kriaušes. Nuo sausio 1 d. dėl obuolių, apelsinų ir kriaušių man reikia pildyti atskirus dokumentus“, – dėsto S. Leheny.

„Tad dabar kai kurie pardavėjai permąsto prekių gabenimą į Šiaurės Airiją. Jie nusprendžia, kad gal vieną dieną siųs tik obuolius, o kitą – tik kriaušes. Todėl pasiūloje atsiranda spragų, ji ima trūkinėti. Prekės tebėra gabenamos. Tačiau, norėdami atvežti maisto produktų, dauguma vežėjų neabejotinai susiduria su didžiulėmis problemomis. Žmonėms sunku pakelti tokį darbo krūvį“, – pasakojo S. Leheny.

Trečiadienį Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pripažino, kad iškilo „naujų problemų“, turinčių įtakos prekybai tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos, tačiau tvirtino, jog nė vienas vilkikas nesugrįžo atgal.

„Prekės tarp Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos cirkuliuoja sėkmingai ir įprastais kiekiais“, – tikino premjeras.

„Absoliučiai prognozuojamos problemos“

Viešai visi šeši prekybos tinklai tiekimo į Šiaurės Airiją sunkumų nesureikšmina. Tačiau laiškas vyriausybei atspindi neišvengiamą realybę, kurią regi pirkėjai: dalis parduotuvių lentynų kartais būna tuščios arba yra „pridengiamos“ kitais produktais, siekiant užmaskuoti tiekimo grandinės bėdas. Apie vėluojančius produktus informuojantys ženklai tapo kasdienybe.

Šiaurės Airijos „Marks & Spencer“ lentynose neliko mažiausiai 380 produktų – nuo brokolių iki prancūziškų batonų.

Kad užpildytų lentynose atsiradusią tuštumą, „Sainsbury’s“ su „Henderson“ sudarė tiekimo susitarimą dėl maždaug trijų šimtų produktų. „Henderson“ – Šiaurės Airijos didmeninės prekybos įmonė, paprastai tiekianti prekes Nyderlandų būtinųjų prekių parduotuvių tinklui „Spar“. Mažiausiai tris artimiausius mėnesius „Henderson“ tiekiamomis prekėmis – kurių trečdalis pažymėtos „Spar“ ženklu – bus prekiaujama 13 Šiaurės Airijoje esančių „Sainsbury's“ parduotuvių.

Industrijos vadovų teigimu, problemos neabejotinai tik pagilės, kai baigsis tris mėnesius truksiantis „lengvatinis laikotarpis“ ir bus reikalaujama visiško ES importo taisyklių laikymosi.
„Būtina dėti visas pastangas, kad kaip įmanoma labiau supaprastintume procedūras ir užtikrintume, jog bus sugrąžintas pasitikėjimas Didžiosios Britanijos tiekėjais – tad jie ir toliau galės tiekti prekes“, – pabrėžia lobistinės organizacijos „Manufacturing NI“ vadovas Stephenas Kelly.

Belfasto Karalienės universiteto dėstytoja ir ekspertų grupės „UK in a Changing Europe“ vyresnioji mokslo darbuotoja Katy Hayward teigia, kad dabartinės „staigmenos“ pasienio uostuose buvo „absoliučiai prognozuojamos“.