Jungtinės Karalystės pilietybės neturinčių gyventojų skaičius šalyje ėmė drastiškiausiai mažėti birželį, o didžiąją dalį išvykusiųjų sudaro vadinamųjų EU8 šalių, prie Europos Sąjungos prisijungusių 2004 metais, piliečiai, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinės Karalystės statistikos tarnybos parengtoje ataskaitoje.

Tarp tokių valstybių narių – Lenkija, Estija ir Slovėnija.

Turimi duomenys verčia samprotauti, ar minėtieji darbininkai, pasibaigus COVID-19 krizei, dar sugrįš. Imigracija buvo labai svarbus argumentas 2016 metais įvykusiame „Brexit“ referendume, buvo nemažai tvirtinančių, kad bloke galiojanti didelė judėjimo laisvė Jungtinės Karalystės piliečiams sudarė pernelyg didelę konkurenciją dėl darbo vietų gimtinėje.

Tokiems sektoriams kaip statybos ir sveikatos priežiūra priklausantys verslai buvo priversti imtis lankstesnės samdymo politikos.

Dvigubas COVID-19 ir „Brexit“ smūgis gali pasitarnauti bandant paaiškinti, kodėl Jungtinėje Karalystėje smarkiai sumažėjo atvykėlių iš Rytų Europos.

Per pirmąjį karantiną Jungtinėje Karalystėje praeitų metų pavasarį savo veiklą laikinai nutraukė visi nebūtinąsias paslaugas teikiantys verslai, užsidarė mokyklos, tad dalis darbininkų išvyko.

Londonas, kurio paslaugų sektoriui naujasis koronavirusas smogė itin skaudžiai, patyrė didžiausių žmogiškųjų nuostolių.

Nepaisant išvykusiųjų skaičiaus, lenkai vis dar sudaro didžiausią Jungtinės Karalystės pilietybės neturinčių gyventojų skaičių. Londone vos daugiau nei vienas penktadalis gyventojų yra ne šalies piliečiai, tai didžiausias skaičius visuose Jungtinės Karalystės regionuose.