Tačiau H. Akaras Ankaroje užsienio žurnalistams taip pat pareiškė, jog Turkija tariasi su Maskva dėl galimybės įsigyti pažangių raketų kompleksų S-400, laikomų alternatyva amerikietiškoms sistemoms „Patriot“, antrą partiją.
Šis klausimas iškart pavirs iššūkiu išrinktajam JAV prezidentui Joe Bidenui. Pastarasis, kaip spėjama, laikysis griežtesnės pozicijos Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atžvilgiu.
Daugiau nei metus Ankarą perspėdavęs Vašingtonas praėjusį mėnesį paskelbė sankcijų Turkijos ginkluotės įsigijimo agentūrai, pasitelkęs 2017 metų įstatymą, numatantį bausmes už didelės vertės sandorius su Rusijos karine pramone.
H. Akaras pabrėžė, jog abiem NATO sąjungininkėms būtina palaikyti dialogą, kad būtų galima išspręsti Vašingtonui susirūpinimą keliančius klausimus.
„Susėskime, pasikalbėkime, pasistenkime rasti būdą tai išspręsti“, – pažymėjo ministras.
„Nuoširdžiai tikime dialogu, dialogu, dialogu... Be dialogo ir esant tokiems dalykams kaip sankcijos, grėsmingos kalbos, tikrai neįmanoma nieko pasiekti“, – pridūrė jis.
Prieš Vašingtonui įvedus sankcijas Turkijos gynybos pramonės valdybai (SSB), Ankara norėjo suformuoti darbo grupę su JAV gynybos pareigūnais, siūlydama įvertinti sistemų S-400 poveikį NATO ginkluotei.
Tačiau tokios pastangos nedavė vaisių. Turkija sudarė sandorį su Rusija, nesugebėjusi susitarti dėl kompleksų „Patriot“ pristatymo su jų gamintoja „Raytheon“.
JAV Valstybės departamentas praėjusį mėnesį pareiškė, kad sankcijos galios, kol turkų pajėgos turės S-400 savo arsenale.
Vis dėlto Vašingtono bausmė buvo ne tokia griežta kaip buvo nuogąstaujama – sankcijos nepalietė Turkijos bankų sektoriaus ir tiesiogiai nepakenkė šalies trapiai ekonomikai.
„Esame optimistai“
H. Akaras pažymėjo, kad Turkija palaikydavo gerus darbo santykius su J. Bidenu, kai šis 2008–2016 metais ėjo JAV prezidento Baracko Obamos pavaduotojo pareigas.
Tačiau H. Akaras padarė ir pareiškimą, kuris veikiausiai supykdys JAV: ministras patvirtino, jog „tęsiasi derybos“ dėl antros S-400 partijos pristatymo ir pabrėžė, kad šie planai visuomet buvo sandorio su Rusija dalis.
Pirmosios baterijos Turkijai buvo pristatytos 2019 metų liepą, o pernai tie kompleksai buvo išbandyti.
H. Akaras pareiškė, kad jo šalis, nepaisydama griežtos JAV reakcijos, „optimistiškai“ vertina galimybes sugrįžti į amerikietiškų naikintuvų F-35 programą, kadangi Turkija buvo svarbi šių orlaivių pirkėja ir detalių gamintoja.
Vašingtonas greitai nutraukė Turkijos narystę programoje, neleisdamas jai įsigyti naujos kartos lėktuvų, nes baiminamasi, kad Rusija per Turkijai parduotas oro erdvės gynybos sistemas galėtų slapta rinkti informacija apie modernius NATO orlaivius.
„Mes norime sugrįžti į F-35 programą, visuomet esame optimistai. Norime, kad šis sprendimas būtų atšauktas“, – pareiškė H. Akaras.
Gynybos ministras pridūrė, jog Turkija vis dar derasi dėl galimo prancūzų ir italų bendrovės „Eurosam“ gaminamų raketų sistemų SAMP/T – dar vienos alternatyvos „Patriot“ – pirkimo.
„Esame NATO, palaikome Europą, palaikome JAV. Norime patenkinti savo [saugumo] poreikius, padedami mūsų sąjungininkų“, – pabrėžė H. Akaras.