Po savo inauguracijos sausio 20 dieną J. Bidenas neturėtų šalies suvienijimo vardan kliudyti prokurorams, norintiems patraukti Donaldą Trumpą atsakomybėn už įvairius nusikaltimus, naujienų agentūrai AFP sakė HRW vadovas Kennethas Rothas.
„Bidenui reikia leisti kaltintojams profesionalams eiti į priekį ir persekioti baudžiamąja tvarka, kokie bebūtų įvykdyti nusikaltimai“, – sakė K. Rothas, jo organizacijai paskelbus kone 400 puslapių metinę ataskaitą dėl teisių pažeidimų pasaulyje.
Ataskaita pasirodė savaitė po JAV demokratijos pamatus sudrebinusio Kongreso užpuolimo, kuris išprovokavo naujas pastangas nušalinti D. Trumpą, kaltinamą minios sukurstymu įsiveržti į Kapitolijų, kur įstatymų leidėjai tuo metu tvirtino J. Bideno pergalę lapkričio 3 dienos rinkimuose.
Kongreso demokratai deda beprecedentes pastangas per antrą apkaltą nuteisti D. Trumpą. K. Rothas paragino vykdomąją valdžią taip pat užtikrinti, kad D. Trumpas sulauktų įstatymo numatytos bausmės už įtariamus nusikaltimus prezidentavimo metu.
Be D. Trumpo įtariamo vaidmens miniai šturmuojant Kapitolijų, tikriausiai yra dar ilga virtinė kitų įtariamų nusikaltimų, kuriuos prokurorai galbūt norėtų tirti, nurodė HRW vadovas, duodamas interviu savo namuose Ženevoje.
„Absoliučiai nepriimtinas“
„Matėme, kaip Trumpas norėjo įvairiais būdais trypti demokratiją“ visos savo kadencijos metu, sakė jis.
„Sausio 6-oji buvo natūrali tendencijos, tikrai trukusios ketverius metus, kulminacija... Jungtinėms Valstijoms būtina iš tikrųjų užbrėžti brūkšnį ir pasakyti: toks žemas elgesys yra absoliučiai nepriimtinas“, – pabrėžė K. Rothas.
Pasak jo, gyvybiškai svarbu parodyti, kad prezidentas „nėra aukščiau įstatymo“.
K. Rothas paragino J. Bideną nekartoti buvusio prezidento Baracko Obamos „klaidos žiūrėti į priekį, o ne atgal“ ir paminėjo B. Obamos sprendimą nesiekti ankstesnio prezidento George'o W. Busho patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl jo administracijos sprendimo įteisinti kankinimus „kare su terorizmu“.
B. Obama savo įstatymų darbotvarkės vardan „kalbėjo apie būtinybę pamiršti pasipiktinimą Busho kankinimais“, sakė K. Rothas ir pripažino, kad „visuomet būna priežasčių pamiršti praeitį“.
Tačiau, ypač dabar kadenciją baigiančio prezidento atveju, „tai didžiulė klaida“, įspėjo jis ir pabrėžė, jog „iš tikrųjų Trumpas užpuolė pačią idėją, kad prezidentui galioja įstatymo viršenybė“.
„Tai vienas demokratijos stulpų ir jokios neapibrėžtos kalbos apie susitaikymą tos žalos nesustabdys“, – pažymėjo K. Rothas.
„Mums reikia iš naujo patvirtinti įstatymo viršenybę ir tai reiškia leidimą profesionaliems kaltintojams išstudijuoti įrodymus bei tęsti, kad ir kokius nusikaltimus Trumpas galėjo įvykdyti“, – pridūrė jis.
„Jimmy Carterio akimirka“?
Pasak HRW vadovo, D. Trumpo administracija buvo žmogaus teisių srities „katastrofa“, o būsimajam prezidentui reikia padaryti daugiau, nei vien sutaisyti tai, kas buvo sulaužyta.
„Tikrasis iššūkis Bidenui yra ne tai, kaip atitaisyti Trumpo padarytą žalą, o tai, kaip išvengti kito panašiai besielgiančio Trumpo, – sakė jis. – Bidenas turi surasti būdą geriau įtvirtinti žmogaus teises JAV politikoje, kad kitas prezidentas negalėtų jų taip lengvai atmesti.“
Tarptautinėje scenoje, kur JAV per pastaruosius ketverius metus prarado nemažai pasitikėjimo kalbant apie įsipareigojimus ginti žmogaus teises, J. Bidenui reikia nuveikti daugiau nei vien atšaukti D. Trumpo politiką, teigė K. Rothas.
Jis paragino būsimąjį prezidentą „surasti savo Jimmy Carterio akimirką“, paminėdamas buvusį prezidentą, kuris pirmasis įtraukė žmogaus teises į JAV užsienio politiką, taip paveikdamas visų tolesnių vyriausybių darbą.
Pasak K. Rotho, J. Bidenas turėtų aiškiai pasakyti, kad „žmogaus teisės yra svarbus JAV užsienio politikos kelrodis principas, o tada jo laikytis“.
Tai reikš, pavyzdžiui, karinės pagalbos „tokiems piktnaudžiaujantiems draugams kaip Saudo Arabija, Egiptas ar Izraelis“ nutraukimą.
„Parodydamas, kad jo įsipareigojimas tikrai yra principinis, Bidenas gali padaryti taip, kad kitam prezidentui būtų sunkiau atšaukti šiuos įsipareigojimus“, – pridūrė HRW vadovas.
JAV Atstovų Rūmai trečiadienį nubalsavo už istorinę antrąją apkaltą prezidentui D. Trumpui, apkaltintą pakursčius praeitą savaitę jo šalininkų surengtą įsiveržimą į Kapitolijų, pareikalavusį žmonių gyvybių.
Atstovų Rūmuose už prezidento apkaltą dėl vienintelio kaltinimo maišto kurstymu balsavo mažiausiai 232 įstatymų leidėjų, o 197 ją atmetė, penkiems kongresmenams nebalsavus.
Apkaltos straipsniams patvirtinti 435 vietas turinčiuose Atstovų Rūmuose pakako paprastos daugumos – 217 balsų.
Balsuojant įstatymų leidėjų balsai pasiskirstė daugiausiai pagal partinę liniją, bet prezidento apkaltą palaikė mažiausiai 10 jo paties Respublikonų partijos narių.
Vis dėlto mažai tikėtina, kad Senatas patvirtins kaltinimą maišto kurstymu ir atstatydins prezidentą, kurio kadencija baigiasi sausio 20 dieną.