Tačiau šis triukas greitai buvo perprastas. Tai – akių dūmimas, primityvus teatras, – kritikos negailėjo Vokietijos spauda, aplinkosaugininkai, opozicijos politikai.
Sausio 7 d. Meklenburgo-Pomeranijos parlamentas be ilgų svarstymų pritarė koalicinės socialdemokratų ir krikščionių demokratų vyriausybės siūlymui įkurti „Klimato ir aplinkosaugos fondą“ (Stiftung Klima- und Umweltschutz MV). Kodėl gi ne? Juk Vokietija siekia būti pasaulinės kovos už klimato gelbėjimą pirmūne, tad toks fondas atitiktų laiko dvasią. Žinoma, jei jis išties būtų tai, kuo skelbiasi.
Deja, aplinkosauginio teatro uždangą praskleidus, pasimatė „Gazpromo“ vamzdžiai ir milijonai. Mat, naujajam fondui federalinė žemė, kurios teritorijoje „Nord Stream 2“ dujotiekis pasieks sausumą, iš savo biudžeto skyrė tik 200 tūkst. eurų, o 20 mln. eurų „paaukojo“ Rusijos „Gazprom“. Ateityje ši suma turėtų padidėti net iki 60 mln. eurų, – nurodė fondo užkulisius nušvietę Vokietijos žurnalistai.
Sausio 6 d., dar prieš Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentui palaiminant fondo steigimą, šiaurės Vokietijos visuomeninis transliuotojas NDR viešai suabejojo aplinkosauginiais fondo tikslais.
Aplinkosauginis fondas – kaip „statybinių medžiagų lentyna“
Netrukus vienas po kito pasirodė „netikrą aplinkosaugos fondą“ (Fake-Umweltstiftung) demaskuojantys straipsniai.
Dienraščio „Die Welt“ ekonomikos redaktorius Danielius Wetzelis, išstudijavęs fondo įstatus, konstatavo: „Po dešimties popunkčių ir daug teksto apie bendrą „ekologinės situacijos pagerinimą“ fondo steigėjai pagaliau išleidžia katę iš maišo: pasirodo, planuojama „fonde įsteigti ekonominį, verslo operacijas vykdantį padalinį, kurio tikslas – prisidėti prie „Nord Stream 2“ darbų tęsimo“.
Planuota fondą paversti lyg ir kokia „statybinių medžiagų lentyna“: supirkti iš įmonių dujotiekio tiesimui reikalingas medžiagas bei įrangą ir visa tai toliau perduoti „Nord Stream 2“ tiesiančiai kompanijai, kitaip tariant, – tam pačiam „Gazprom“. Šiuo aplinkkeliu tikėtasi apsaugoti įrangą parduodančias įmones nuo JAV sankcijų.
„Tai fondas su rimta potencija. Nuo jo sėkmės gali priklausyti, ar ateityje milijardinės investicijos rūdys Baltijos dugne, ar į Vakarų Europą tekės dar daugiau rusiškų dujų. Nes JAV sankcijų įstatymas yra skirtas vien privačioms įmonėms, o ne viešosioms teisinėms institucijoms“, – komentuoja D. Wetzelis.
Pastarojo meto pranešimuose apie „Nord Stream 2“ dujotiekio statybą teigiama, kad 94 procentai darbų jau baigti. Trūkstami trasos kilometrai spaudoje nurodomi įvairiai – nuo 75 iki 150.
Melų pasaka apie aplinkosaugą ir pereinamąsias technologijas
Pristatydama fondo tikslus, Meklenburgo-Pomeranijos premjerė, socialdemokratė Manuela Schwesig argumentavo, esą, antroji dujotiekio linija federalinei žemei būtinai reikalinga, nes, „atsisakant branduolinės energijos ir akmens anglimi kūrenamų elektrinių bei toliau plečiant atsinaujinančios energijos produkciją, dujos iš Baltijos jūros dujotiekio bus panaudojamos labai lanksčioms dujomis kūrenamoms jėgainėms, kurias, esant mažai vėjo ir saulės, būtų galima greitai įjungti kaip būtiną pereinamąją technologiją.“
Be „Nord Stream 2“ dujų nebus įmanoma patenkinti energijos poreikių pereinamuoju prie atsinaujinančių energijos šaltinių laikotarpiu, – aiškino premjerė.
Dienraščio „Die Welt“ autorius Clemensas Werginas tokius išvedžiojimus įvertino kaip „Trumpo vertą melų pasaką“ ir stebėjosi, kodėl Vokietijos žemės premjerė leidžiasi taip instrumentalizuojama Kremliaus, tapdama „Rusijos įtakos didinimo Vakarų Europai bendrininke“, – tai ir yra tikrasis skandalas.
Be to, „Die Welt“ priminė aktualią Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto studiją, atskleidusią, jog „Nord Stream 2“ energijos ekonomikos požiūriu yra nereikalingas, aplinkosaugos požiūriu kenksmingas, o verslo požiūriu nerentabilus. Pagaliau dujotiekis kertasi su Vokietijos klimato politikos tikslais, kaip pagrįstai kritikuoja viena iš šios studijos autorių Claudia Kemfert.
Antroji dujotiekio per Baltijos jūrą linija reikalinga veikiau jau ne Vokietijai, o „Rusijos režimui ir jos kleptokratijai, kuri meta dideles pinigų sumas, kad įtvirtintų savo geostrateginius interesus, atkirsdama Ukrainą ir Lenkiją nuo dujotiekių tinklo“, – apibendrina C. Werginas.
Žaliųjų lyderė kaltina ir federalinę vyriausybę
Aplinkosaugos organizacijos NABU (Vokietijos gamtos apsaugos sąjunga) ir WWF (Pasaulio gamtos fondo partnerė Vokietijoje) bendru pareiškimu kritikavo Meklenburgo-Pomeranijos vyriausybės gudravimą, pabrėždami, kad dujotiekio statyba kenkia jautrioms Baltijos jūros ekosistemoms.
Be to, nors deginant dujas išskiriama mažiau CO2 nei deginant akmens anglį, tačiau gamtinių dujų gavyboje išsiskiriantis metanas taip pat labai kenkia klimatui. „O turint omeny, jog dujos „Nord Stream 2“ bus išgaunamos arktiniuose, ekologiškai jautriuose regionuose, dėl naujojo aplinkosauginio fondo belieka tik galva palinguoti“, – rašoma organizacijų pareiškime.
Prie aplinkosaugininkų kritikos antradienį prisijungė žaliųjų lyderė Annalena Baerbock. Dienraštyje „Frankfurter Allgemeinen Zeitung“ ji reikalavo stabdyti naująjį fondą: „Kad rusų pinigais finansuojamas fondas, kurio vienintelis tikslas – prisidengus klimato gelbėjimu baigti tiesti dujotiekį, tiesiog kelia pasipiktinimą. Ir ne vien klimato politikos, bet ir geostrategine prasme.“
„Kremliaus tikslas yra atkirsti Ukrainą ir Lenkiją nuo dujų tranzito. Kad Vokietijos federalinė vyriausybė, nepaisydama daugelio europiečių kaimynų ir ES Parlamento kritikos, vis viena tam asistuoja, yra blogai“, – nepasitenkinimo neslėpė žalioji politikė, pretenduojanti į kancleres.
Nenori matyti, jog „Gazporm“ projektu Maskva siekia skaldyti ES
O ketvirtadienio ryte kalbėdamas per Vokietijos radiją „Deutschlandfunk“, laisvųjų demokratų (FDP) frakcijos Bundestage vadovo pavaduotojas grafas Alexanderis Lambsdorffas pavadino naująjį fondą ne aplinkosaugos, o „Gazpromo“ fondu. Ir nors, pasak jo, 99 proc. fondo įstatų teksto skirta aplinkosaugai, tačiau 99 proc. pinigų ateina tiesiai iš „Gazprom“. „Gazprom“ gali skirti tiek fondo vadovą, tiek ir nustatyti jo veiklos principus, taip kad tai yra maskuojamoji organizacija“.
FDP politikas maskuotės sėkme netiki, – amerikiečiams tokie triukai įspūdžio nepadarys. Drauge jis nepraleido progos supeikti iš tos pačios Mecklenburgo-Pomeranijos žemės kilusią kanclerę Angelą Merkel, kuri „ilgą laiką elgėsi taip, tarsi „Gazprom“ būtų grynai ekonominė bendrovė“.
„Jau ne pirmi metai „Nord Stream 2“ klausimu vyksta didelės diskusijos, prieš dujotiekį pasisako skandinavai, Baltijos valstybės, Lenkija, amerikiečiai, iš esmės šiuo klausimu mes esame visiškai izoliuoti. O ir Briuselyje pakalbinti ta materija užsiimantys žmonės sako: „Iš esmės Vokietija čia elgiasi beatodairiškai, vienašališkai, prieš kitų ES narių interesus ir valią.“
Federalinė vyriausybė ir toliau kartoja savo mantrą
Vokietijos aplinkosaugos organizacija „Deutsche Umwelthilfe“ nemano apsiriboti vien kritika, ji žada prieš naująjį „aplinkosaugos“ fondą imtis juristinių priemonių.
Federalinė vyriausybė naujojo Meklenburgo-Pomeranijos fondo „Nord Stream 2“ projektui gelbėti nekomentavo. Vyriausybės atstovė spaudai, praėjusį trečiadienį atsakinėdama į žurnalistų spaudos konferencijoje pateiktus klausimus, ir vėl nelyginant mantrą kartojo teiginį, esą, „Nord Stream 2“ yra „ekonominis projektas“.
Pirmoji JAV reakcija, „Die Welt“ vertinimu, leidžia spėti, kad „klimato fondo“ konstrukcija jiems įspūdžio nepadarė. Jungtinių Valstijų ambasadoriaus Berlyne atstovas spaudai, dienraščio užklaustas, ką amerikiečiai mano apie naująjį „klimato fondą“ dujotiekiui užbaigti, atsakė: „Nord Stream 2“ nėra vien komercinis projektas ar aplinkosauginė iniciatyva.“ Dujotiekis yra „politinis Kremliaus įrankis Ukrainai apeiti ir Europai skaldyti.“
