NVO nori patraukti valstybę atsakomybėn už ekologinę žalą ir sako, kad pergalė šioje byloje būtų simbolinis laimėjimas stengiantis įtikinti pasaulio vyriausybes daugiau nuveikti šiuo klausimu.
Prieš penkerius metus Paryžiuje pasirašyta tarptautine sutartimi valstybės įpareigojamos imtis veiksmų, turinčių užtikrinti, kad pasaulio klimatas iki šio šimtmečio pabaigos atšiltų ne daugiau kaip dviem Celsijaus laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Be to, Paryžiaus sutartis ragina siekti ne didesnio kaip 1,5 laipsnio atšilimo, jeigu tai įmanoma.
Tačiau ekspertai sako, kad vyriausybės toli gražu nevykdo savo įsipareigojimų. Dėl šio neveiklumo visuomenėje, ypač tarp jaunimo, didėja pyktis, kurio vienu matomiausių simboliu tapo ekologinis judėjimas, vadovaujamas švedų paauglės Gretos Thunberg.
Prancūzijoje iškelta byla yra dalis pasaulyje stiprėjančio klimato aktyvistų spaudimo užtikrinti jų siekius pasitelkiant teismų sistemas.
2019 metais Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs vienos NVO pateiktą ieškinį, nurodė vyriausybei iki 2020 metų pabaigos sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kieki mažiausiai 25 proc., palyginus su 1990 metų lygiu.
Prancūzijoje iškeltos bylos istorija prasidėjo 2018 metų gruodį, kai keturios NVO apkaltino vyriausybę nesugebėjus sumažinti išmetalų kiekį. Jų skundą remiančią peticiją pasirašė rekordinis skaičius – 2 mln. – žmonių.
Nepatenkintos atsaku nevyriausybinės organizacijos, įskaitant „Greenpeace“ ir „Oxfam“ padalinius Prancūzijoje, 2019 metų kovą pateikė teisinį ieškinį, siekdamos iš valstybės prisiteisti simbolinę vieno euro sumą.
Viršytos išmetalų normos
„Esame kupini vilties dėl šio svarstymo ir bet kokio tolesnio sprendimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Greenpeace France“ direktorius Jeanas-Francois Julliard'as.
Jis aiškino norįs, kad teismas pripažintų, jog valstybė daro nepakankamai.
„Vyšnaitė ant torto būtų sprendimas įpareigoti valstybę daryti daugiau, kad Prancūzija grįžtų prie Paryžiaus sutarties laikymosi“, – pridūrė J.-F. Julliard'as.
Nors Prancūzija įsipareigojo iki 2030 metų 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginus su 1990 metų lygiu, nevyriausybinės organizacijos teigia, kad numatytos išmetalų normos buvo viršytos.
Jos taip pat skundžiasi energijos taupymo rodiklius turinčios pagerinti pastatų renovacijos programos ir atsinaujinančių šaltinių energetikos plėtros trūkumais, argumentuodamos, kad tai daro poveikį Prancūzijos gyventojų sveikatai ir kasdienio gyvenimo kokybei.
Dažnėjančios gaivalinės nelaimės
Nevyriausybinės organizacijos prie savo ieškinio pridėjo 100 asmenų liudijimų, kurių internetu surinko iš viso daugiau kaip 25 000.
„Man klimato kaita – dažnėjant gaivalinių nelaimių, kylant jūrų temperatūrai ir smarkėjant krantų erozijai – dabar yra tikrovė“, – sakė vakarų Prancūzijoje esančioje Olerono saloje įsikūrusio moliuskų ūkio savininkas Jeanas-Francois.
Vyriausybė savo ruožtu atmeta kaltinimus neveiklumu ir atkreipia dėmesį į 2019 metais priimtą energetikos ir klimato įstatymą, „sustiprinantį klimato tikslus“, siekiant, kad šalis iki 2050 metų taptų klimato atžvilgiu neutrali ir iki 2030-ųjų sumažintų iškastinio kuro vartojimą 40 procentų.
Vyriausybės teisinės gynybos komanda taip pat atmetė reikalavimą kompensuoti ekologinę žalą, argumentuodama, kad Prancūzijos valstybė negali būti laikoma vienintelė atsakinga už klimato pokyčius, kai šalies išmetalai sudaro tik apie 1 proc. pasaulinių.
J.-F. Julliard'as pripažino, kad ši byla gali atsisukti prieš NVO kitu galu.
„Jeigu pralaimėsime, tuomet valstybei bus lengva sakyti: „Mes laimėjome teisme, todėl baikite savo nepaliaujamus reikalavimus“, – sakė jis.