Riaušių skydai tvarkingai sukrauti į krūvas, šaunamieji ginklai ilsisi prie juodų kuprinių, pustuščiai vandens buteliukai prie karių kojų – nekasdieniai vaizdai užfiksuoti tose pačiose Kapitolijaus vietose, kur prieš savaitę siautėjo D. Trumpo šalininkai.
Skelbiama, kad šiuo metu Kapitolijuje yra apie 2 tūkst. karių, jie ilsisi pamainomis.
JAV Nacionalinės gvardijos kariams buvo pavesta saugoti Kapitolijų baiminantis naujų neramumų likus vos savaitei iki naujojo prezidento Joe Bideno inauguracijos.
Besiilsinčių karių vaizdus ryte atvykę į Kapitolijų užfiksavo CNN, „Huffington Post“ ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai bei įstatymų leidėjai.
JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) praeitą savaitgalį perspėjo teisėsaugos struktūras, kad visų 50-ies valstijų sostinėse ir šalies sostinėje Vašingtone planuojama surengti ginkluotų protestų, likus kelioms dienoms iki išrinktojo prezidento J. Bideno inauguracijos.
Ši žinia didina nuogąstavimus dėl galimų naujų kruvino smurto prasiveržimų po praeitą savaitę įvykusio JAV Kapitolijaus šturmo.
Sekmadienį išplatintame FTB vidaus pranešime perspėjama, kad vėliau šią savaitę visoje šalyje gali kilti protestų ir kad jie gali tęstis iki J. Bideno inauguracijos sausio 20-ąją. Informaciją apie šį pranešimą pirmoji paskelbė televizija ABC, o du teisėsaugos pareigūnai naujienų agentūrai AP pateikė daugiau detalių.
„Ginkluoti protestai nuo sausio 16-osios iki mažiausiai sausio 20-osios planuojami visose 50-yje valstijų sostinių, prie JAV Kapitolijaus – nuo sausio 17-osios iki sausio 20-osios“, – pranešimą citavo vienas iš pareigūnų, nesutikusių atskleisti savo vardų, nes jie neturėjo įgaliojimų viešai kalbėti.
Vašingtono gatvėse dislokuoti JAV Nacionalinės gvardijos kariai nuo vėlyvo antradienio vakaro pradėjo patruliuoti ginkluoti, artėjant J. Bideno inauguracijai pakeitus galiojusią tvarką, pranešė Vašingtone dirbantis naujienų agentūros AFP fotografas.
Nacionalinės gvardijos kariai iš pradžių teikė tik logistinę pagalbą Vašingtono policijai, o pirmadienį generolas Danielis Hokansonas, Pentagono Nacionalinės gvardijos biuro vadas, tikino, kad jiems nėra suteiktas leidimas nešioti ginklų.
Tuo metu D. Hokansonas tvirtino, kad leidimas Gvardijos kariams vykdyti teisėsaugos funkcijas, patruliuoti ginkluotiems ir prireikus sulaikyti žmones būtų „paskutinė išeitis“, kurios būtų imtasi, jei saugumo situacija taptų nevaldoma.
Kol kas neaišku, kas pasikeitė vėlyvą antradienio vakarą, tačiau miesto Nacionalinė gvardija situacijos nekomentavo.
Saugumo ekspertai teigė, kad pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ekstremistai ir prezidento D. Trumpo šalininkai aktyviau kalbasi apie ginkluotų eitynių rengimą ir grasina smurtu JAV sostinėje ir kituose miestuose.
Pentagonas sausio 20 d. inauguracijai mobilizuos iki 15 tūkst. Nacionalinės gvardijos karių, nes D. Trumpas ir jo šalininkai vis dar atsisako pripažinti J. Bideno pergalę rinkimuose.
Per sausio 6 d. vykusį D. Trumpo rėmėjų išpuolį Kapitolijuje žuvo penki žmonės. Tuo metu Nacionalinės gvardijos kariai buvo dislokuoti netoliese, tačiau jie nebuvo ginkluoti, o policija juos iškvietė per vėlai.
„The New York Times“ skelbė, kad antradienį Kapitolijaus kompleksą saugantiems kariams leista nešioti ginklus.
Demokratų kontroliuojami JAV Atstovų Rūmai trečiadienį pradėjo debatus dėl antrosios apkaltos prezidentui D. Trumpui dėl kurstymo surengti praeitą savaitę Vašingtone įvykusį puolimą prieš Kapitolijų.
Atstovų Rūmai antradienį vakare priėmė rezoliuciją, kurioje JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ir administracija raginami pašalinti D. Trumpą iš posto remiantis konstitucijos 25-ąją pataisa, kaip nesugebantį eiti pareigų, bet antradienį viceprezidentas atsisakė inicijuoti konstitucijoje numatytą prezidento pašalinimo iš pareigų procedūrą.
Atstovų Rūmų priimta rezoliucija prilygsta simboliniam papeikimui D. Trumpui, sukėlusiam įtūžį daugeliui įstatymų leidėjų savo atsisakymu pripažinti pralaimėjimą per lapkritį įvykusius prezidento rinkimus ir kurstančiomis kalbomis paskatinusį sausio 6-ąją jo šalininkų surengtą Kapitolijaus šturmą, pareikalavusį penkių žmonių gyvybių.
Nebelikus galimybių atstatydinti prezidentą pagal 25-ąją pataisą, N. Pelosi skubiai paskelbė apkaltos debatų vadovus. Šis žingsnis yra iki šiol stipriausias signalas, kad ji yra tvirtai nusiteikusi užtikrinti, jog D. Trumpas taptų pirmuoju prezidentu per JAV istoriją, kuriam buvo antrąkart surengta apkalta.
Prezidentui iškeltas vienintelis kaltinimas – „sukilimo kurstymu“, susijęs su sausio 6-ąją pasakyta kalba, kurioje D. Trumpas vėl tvirtino esąs tikrasis rinkimų nugalėtojas ir paragino savo šalininkus žygiuoti į „Kongresą“ bei „kautis“.
Beveik neabejotina, kad dauguma įstatymų leidėjų šiam kaltinimui pritars.
Tačiau mažai tikėtina, kad respublikonų kontroliuojamas Senatas bus sušauktas į nepaprastąją sesiją, kad surengtų teismą D. Trumpui iki jo kadencijos pabaigos sausio 20-ąją.