Tai žingsnis tolyn nuo kliovimosi rekomendacijomis ir tikėjimo, kad žmonės sąžiningai jų laikysis. Dabar, kai sveikatos priežiūros sistema patiria vis didesnį stresą, o mirštamumas auga, kai kurie sako, kad apribojimai buvo įvesti mažumėlę pavėluotai.

„Kaip ir daugelis šalių, Švedija virusą pažino per savo karčią patirtį, – sakė Williamas Hanage, Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos Bostone epidemiologijos docentas, atidžiai stebėjęs šalies strategiją. – Švedija reagavo per lėtai. Dar pavasarį Švedijoje ir kitur buvo galima pastebėti daugybę ženklų, rodančių, ko galime tikėtis rudenį ir žiemą, jei politika nepasikeis. Dabar matome pasekmes.“

Tęsdama savo neįprastą strategiją, Švedija abejojo kitų šalių sprendimais užsidaryti į karantiną. Jos kelias į privalomus suvaržymus reiškia, kad ši Šiaurės šalis patyrė daugiau nei tris kartus daugiau mirčių nuo viruso vienam gyventojui nei Danija, artimiausia regiono kaimynė pagal mirusiųjų skaičių.
Pasitikėjimas vyriausybe smunka, ypač po to, kai aukščiausi pareigūnai, įskaitant patį S. Lofveną, buvo užklupti nesilaikantys savo pačių taisyklių. Net karalius Karolis XVI Gustavas tautos atsakymą į pandemiją pavadino nesėkme.

Kaip ir likusiame pasaulyje, Švedijoje pandemijos eros diskusijos buvo sutelktos į gyventojų sveikatos apsaugos ir ekonominio nuosmukio subalansavimą. Švedijos ekonomika išsilaikė geriau nei dauguma, o mirčių skaičius šiuo metu viršija 9600.

Andersas Tegnellis

Vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnellis, kuris birželį griežtą karantiną pasirinkusias šalis pavadino „išprotėjusiomis“, teigė, kad pandemijos įstatymas neturėtų būti vertinamas kaip radikalus strategijos pakeitimas, o veikiau kaip tęsinys to, kas jau padaryta.

„Mes vis dar daugiausia orientuojamės į savanoriškas priemones individualiems asmenims, – sakė jis interviu. – Ir daugiausia dirbame reguliuodami įvairių rūšių įmones, įvairias parduotuves, kur reguliavimo priemonės reikalingos, kad jos galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.“

Vienas pagrindinių A. Tegnellio kritikų, profesorius Bjornas Olsenas iš Upsalos universiteto, pažymėjo, kad „Visuomenės sveikatos agentūra pagaliau atsibudo“.

„Jie nepaprastai užsispyrę laikėsi savo strategijos, neklausydami patarimų ir neatlikdami jokios išorinės analizės“, – teigė jis.

Andersas Litzenas pavasarį neteko 71-erių metų motinos Agnethos, paskutines 16 valandų budėjęs prie jos lovos su visomis apsaugos priemonėmis. 42-ejų metų vyras, dėl pandemijos netekęs darbo ir pradėjęs dirbti padėjėju ligoninėje, teigė, kad vyriausybės komunikacija buvo pernelyg miglota.

„Mano mama, kaip ir, manau, dauguma švedų, iš tikrųjų nežiūrėjo į tai rimtai, – sakė A. Litzenas. – Negaliu sakyti, kad tai, ką padarė Švedija, buvo teisinga ar neteisinga, tačiau, žiūrėdamas iš asmeninės perspektyvos, manau, kad jei nori siųsti žinutę, ji turi būti stipri ir aiški.“

S. Lofvenas ir sveikatos apsaugos pareigūnai, sulaukę ankstyvos kritikos, įskaitant prezidento Donaldo Trumpo papeikimą, balandžio mėnesį pripažino, kad šaliai nepavyko apsaugoti senyvo amžiaus žmonių, gyvenančių slaugos namuose.

Vyriausybės paskirta komisija neseniai priėjo prie panašios išvados.

Švedija, pereidama prie griežtesnių priemonių, priėmė „gerą sprendimą“, pirmadienį žurnalistams sakė Pasaulio sveikatos organizacijos ekstremaliųjų situacijų programos vadovas Mike’as Ryanas.

„Tai pavyzdys, kaip sunku kliautis visuomenės sveikatos ir socialinėmis priemonėmis, kurių sėkmę lemia grynai asmeninis noras ir pasiryžimas jų laikytis, – sakė M. Ryanas. – Tai mums parodo, kokia kebli ir sudėtinga yra ši situacija 2021 m. pradžioje.“

Andersas Litzenas
Foto: Bloomberg

Sveikata ar ekonomika?

Didžiausia Šiaurės regiono ekonomika krizę atlaikė geriau nei dauguma Vakarų šalių, o jos gamyklas mažiau paveikė tiekimo grandinių sutrikimai antroje 2020 m. pusėje.

Karantino strategijų skirtumus tarp Šiaurės ir Baltijos šalių kompensavo jų bendra priklausomybė nuo gamybos, todėl, pasak „SEB AB“ vyriausiojo ekonomisto Roberto Bergqvisto, pasaulinės prekybos atsigavimas joms išėjo į naudą.

„Kai apibendriname 2020-uosius, pramonė mums padėjo atlaikyti kai kuriuos nuosmukius, matytus daugelyje kitų šalių“, – sakė jis.

Žemas skolos lygis taip pat leido Švedijai pasiūlyti fiskalines paskatas, kurias parėmė „Riksbank“ turto pirkimo programa. Nors pandemijos įstatymas gali pareikalauti papildomų skatinamųjų priemonių, „žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, Švedija ir toliau pasižymės labai stipriais centrinės vyriausybės finansais“, – praėjusią savaitę „Nordic Outlook“ ataskaitoje teigė „Danske Bank“.

Lyderystės stoka

Rinkėjų pasitikėjimas ministro pirmininko S. Lofveno vyriausybe mažėja, o kritika jos atsakui į pandemiją nuolat auga. Nepadėjo ir tai, kad jis buvo pastebėtas apsiperkantis Kalėdoms prekybos centre, jo finansų ministras užkluptas kurorte nuomojantis slides, o koronaviruso atsako komandai vadovaujantis aukščiausias pareigūnas Kalėdoms išvyko į Kanarų salas – visa tai prieštarauja oficialioms gairėms.

Opozicija nepagailėjo kritikos smūgių.

„Infekcijos perdavimo nesustabdys rimtas tonas spaudos konferencijos metu“, – pirmadienį nacionalinio saugumo konferencijoje pažymėjo pagrindinis opozicijos lyderis Ulfas Kristerssonas, pasmerkdamas vyriausybę dėl „lyderystės stokos, prasto pasirengimo ir neaiškaus atsakomybių paskirstymo“.

Remiantis praėjusią savaitę paskelbta „Demoskop“ internetine apklausa, Švedijos rinkėjų palaikymas ministrui pirmininkui sumažėjo 7 balais iki 31 proc. Tai didžiausias S. Lofveno populiarumo kritimas per mėnesį nuo pat pandemijos pradžios.
Atsižvelgiant į politinę sistemą, jo darbui tiesioginės grėsmės tai nekelia.

Pastarasis atsakas buvo „dalinis strategijos keitimas“, kuris nepasiekė to, ko iš tiesų reikėtų, pvz., neįpareigojo dėvėti veido kaukes ir uždaryti daugiau mokyklų, sakė B. Olsenas iš Upsalos universiteto. Pradinės mokyklos ir toliau lieka atidarytos.

„Dabar turėtume kuo aktyviau skiepyti, tačiau daug pastangų skiriama tam, kad tiesiog laikytume užrėmę infekcijos perdavimo duris ir jos neišvirstų, – teigė B. Olsenas. – Tai nuolatinės atsainios, šlubuojančios pastangos. Daugelis kitų šalių šioje situacijoje būtų nusprendusios visiškai užsidaryti.“

Švedija iki sausio 10 d. spėjo paskiepyti mažiausiai 80 000 žmonių, arba 0,8 proc. gyventojų, antradienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Remiantis „Bloomberg Covid-19 Vaccine Tracker“ duomenimis, tai yra mažiau nei Danijoje, kur jau paskiepyta 2 proc. populiacijos.

„Šiame krizės etape manau, kad dabar svarbiau kalbėti ne apie karantino strategiją, bet apie vakcinavimo strategiją“, – teigė R. Bergqvistas iš SEB.

A. Litzenas, kuris netekęs motinos ryžosi padėti kovoti su pandemija, sako, kad jau anksčiau reikėjo pakeisti savanoriškas rekomendacijas griežtesniais apribojimais.

„Kalbant apie rekomenduojamas taisykles, labai naivu manyti, kad visa šalis noriai jų laikysis. Reikalingas koks nors įstatymas“, – įsitikinęs jis.