D. Trumpas neseniai iškėlė klausimą dėl galimybės suteikti malonę sau pačiam, nes pastaruoju metu vis garsiau raginama patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn po kurstymų surengti JAV Kapitolijaus apgultį, per kurią penki žmonės žuvo, o Kongreso nariams teko evakuotis dėl saugumo. Bet nors prezidentas turi plačių įgaliojimų suteikti malonę kitiems, malonės suteikimas sau pačiam būtų neįprasta vykdomosios valdžios išraiška, kurią tiek demokratai, tiek respublikonai gali pareikalauti iš Aukščiausiojo Teismo (AT) atšaukti.

„Taip elgdamasis, jis gali tapti lengvu teisinio persekiojimo taikiniu, – sakė Nickas Akermanas, buvęs „Watergate“ bylos prokuroras. – Tokiu būdu užglaistoma idėja, jog kažkas yra persekiojamas tik dėl to, kad jis buvo politinis oponentas ankstesnėje administracijoje.“

D. Trumpui teisinis persekiojimas grėsė dar iki trečiadienio riaušių. Išrinktojo prezidento Joe Bideno administracija galėtų nuspręsti atnaujinti JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) tyrimą dėl galimo D. Trumpo trukdymo teisingumui arba inicijuoti naują tyrimą dėl jo mokesčių. Bet tokie teisiniai persekiojimai sulauktų ryžtingo respublikonų pasipriešinimo, ir J. Bidenas yra užsiminęs, kad jis veikiau judėtų pirmyn.

Sujaukti skaičiavimai

Kapitolijaus apgultis dabar, kai daugelis prezidento sąjungininkų nuo jo nusigręžė, sujaukė politines kalkuliacijas. Ketvirtadienį leidinys „The New York Times“ rašė, kad teisininkų komandai vadovaujantis Baltųjų rūmų patarėjas Patas Toomey perspėjo D. Trumpą, kad jam gali grėsti kaltinimai dėl riaušių kurstymo.

Per ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją JAV prokuroro pareigas Vašingtone einantis pareigūnas pareiškė neatmetantis prezidento vaidmens tyrimo galimybės.

Tokiomis aplinkybėmis malonės suteikimas sau pačiam D. Trumpui gali atrodyti gundančiu šansu. Bet daugelio ekspertų manymu, ši idėja turi silpną teisinį pagrindą.

Pirmiausia, D. Trumpą nuo federalinio baudžiamojo persekiojimo kadencijos metu saugojo ne Konstitucija ar privalomas Aukščiausiojo Teismo precedentas, o vidinė Teisingumo departamento politika. Malonės suteikimas pačiam sau užginčytų tokios politikos konstitucingumą: Teisingumo departamento 1974 metų teisinėse išvadose teigiama, kad „prezidentas negali suteikti malonės pačiam sau“, dėl, kaip teigiama išvadose, „esminės taisyklės, jog niekas negali būti teisėju savo paties byloje“.

Tokia Teisingumo departamento politika vykdoma nuo „Watergate“ skandalo, per kurį prezidentas Richardas Nixonas atsistatydino ir jam malonę suteikė jo buvęs viceprezidentas, Geraldas Fordas. Jei D. Trumpas žengtų tokiu pat keliu ir priimtų malonės suteikimą iš Mike‘o Pence‘o, toks žingsnis turėtų svarų teisinį pagrindą. Bet malonės suteikimas pačiam sau neturi istorinio precedento.

Absoliuti galia

Konstitucijoje teigiama, kad prezidentas „turi galių atidėti (mirties) nuosprendžio vykdymą ir suteikti malonę už nusižengimus prieš Jungtines Valstijas, išskyrus apkaltos atvejus“. Kai kurių ekspertų manymu, tai reikštų, kad galia yra absoliuti. Buvęs Geroge‘o W. Busho administracijos Teisingumo departamento pareigūnas Johnas Yoo rašė 2017 metų „The New York Times“ numeryje, kad prezidentas „akivaizdžiai gali suteikti malonę bet kam – net pačiam sau“.

Bet kiti ekspertai su tuo nesutinka. „Jeigu prezidentas gali suteikti malonę pačiam sau, išnyksta reikalavimas atlyginti už federalinius nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė, – sakė Jessica Levinson, Lojolos Marymount universiteto konstitucinės teisės profesorė. – O mūsų sistema tikrai ne taip sukurta“.

N. Akermanas atkreipia dėmesį į žodį „dovanoti“ (angl. „grant“), kaip įrodymą, jog malonė gali būti kažkas, ką galima dovanoti kitiems. „Tai galininkinis veiksmažodis, kurio objektas yra kažkuris kitas žmogus, ne tas, kuris dovanoja, – aiškino jis. – Lingvistiniu požiūriu, tai nebetenka prasmės, kai gali dovanoti sau pačiam.“

Konservatorių dauguma

D. Trumpas anksčiau galbūt būtų manęs, kad Aukščiausioji Teismo konservatorių dauguma, 6-3, kurią sudaro trys jo paskirti teisėjai, parems jį tokiame ginče. Jis ne kartą yra išreiškęs įsitikinimą, kad Aukščiausiasis teismas palaikys jo teisines pastangas panaikinti rinkimų rezultatus. Bet teisėjai, kartu su keliais kitais federaliniais teisėjais, ryžtingai atmetė prezidento argumentus.

Ekspertų nuomone, jie greičiausiai skeptiškai vertins ir malonės suteikimo pačiam sau galimybę. Jennifer Rodgers, buvusi federalinė prokurorė, dėstanti Kolumbijos teisės mokykloje, teigia abejojanti, ar konservatoriai teisėjai tokiu atveju parems D. Trumpą.

„Keletas iš jų vadina save originalizmo teorijos šalininkais, todėl jie turėtų kruopščiai laikytis malonės suteikimo teisės apibrėžimo, – sakė J. Rodgers. – Todėl iš jų galima tikėtis pareiškimo, kad malonės suteikimas pačiam sau neįeina į prezidento įgaliojimus.“

Vis dėlto prezidentas galiausiai gali prieiti prie išvados, kad galimi malonės suteikimo pačiam sau pranašumai nusveria rizikas. Teisinis mūšis dėl malonės suteikimo teisėtumo gali prailginti bet kokį persekiojimą ir suteikti jam laiko sustiprinti gynybą bei išsekinti vyriausybinius išteklius.

„Jis vis tiek turėtų iš to naudos, net tuo atveju, jeigu pastangos būtų nesėkmingos, – sakė Andrew Weissmannas, vienas iš aukščiausio rango prokurorų iš R. Muellerio komandos. – Procesas būtų kuriam laikui atidėtas.“

Pavojingas precedentas

Ištęstos kovos, galimai atitrauksiančios dėmesį nuo kitų politikos tikslų, tikimybė gali būti viena iš priežasčių, kodėl J. Bideno administracija nuspręs neteikti kaltinimų prieš D. Trumpą. Per rinkiminę kampaniją išrinktasis prezidentas taip pat išsakė susirūpinimą dėl galimo pavojingo politinių oponentų persekiojimo precedento, pareikšdamas, kad „tai būtų nelabai gerai demokratijai“.

Net jei ji nuspręstų neteikti kaltinimų, Teisingumo departamentas, ekspertų nuomone, gali vis tiek užginčyti D. Trumpo malonės suteikimo sau pačiam teisėtumą, surašydami išsamesnę, atnaujintą 1974 metų memorandumo versiją, sakė Jedas Shugermanas, teisės profesorius iš Fordamo. Ir nors ji neturėtų Aukščiausiojo teismo nuomonės privalomosios teisinės galios, ji gali atgrasinti būsimus prezidentus nuo bandymų imtis panašių veiksmų ateityje.

D. Trumpo malonės suteikimas pačiam sau gali atsigręžti prieš jį patį ir pakurstyti kitas juridines rizikas. Net jeigu malonės suteikimas būtų teisėtas, jis būtų taikomas tik už federalinius nusikaltimus. Jis neapsaugo nuo valstybinio lygio tyrimų, tokių kaip Manhatano apygardos prokuroro Cy Vance‘o vykdomas tyrimas dėl D. Trumpo verslo santykių.

Niujorko prokuroras neseniai apklausė „Deustsche Bank“ ir draudimo agentės „Aon“ darbuotojus tyrime, kuris buvo pradėtas pirmiausia aiškinantis tūkstančių dolerių mokėjimą pornografinių filmų žvaigždei Stormy Daniels, galimai prieš dešimt metų turėjusiai lytinių santykių su D. Trumpu, už tylėjimą.

Džordžijos valstijos sekretorius Bradas Raffenspergeris taip pat pareiškė, kad D. Trumpui gali grėsti valstybinis tyrimas dėl sausio 2-osios telefoninio pokalbio, kurio metu jis spaudė Džordžijos vyriausiąjį rinkimų pareigūną respublikoną „rasti“ pakankamai rinkėjų balsų, kad jis galėtų išplėšti pergalę iš Joe Bideno rankų šioje pietinėje valstijoje. Sąmoningas rinkėjų apgaulės skatinimas yra tiek federalinis, tiek valstybinis nusikaltimas.

Valstijų valdžia greičiausiai panaudotų D. Trumpo malonės suteikimą pačiam sau suvienyti visuomenės paramą byloms prieš kadenciją baigiantį prezidentą, sakė J. Rodgers.

„Žmonės aktyviau palaikys sprendimus dėl jo baudžiamojo persekiojimo, jeigu jis pamėgins suteikti malonę sau pačiam išeidamas iš Baltųjų rūmų, – sakė ji. – Didelė dalis visuomenės tokį žingsnį pripažins kaip piktinantį ir įžeidžiamą.“